Nors nuo savitarnos sistemų įdiegimo 6-iose Lietuvos bibliotekose tepraėjo 3 mėnesiai, jų atstovai sako jau pajutę teigiamų poslinkių.
Bibliotekininkai pastebi, kad „neakivaizdinį“ knygų grąžinimo būdą jau atrado ilgamečiai bibliotekų skolininkai. Vienos iš lrt.lt kalbintų bibliotekų atstovės žodžiais, „žmonėms patinka pažaisti“ – ypač modernią knygų išdavimo sistemą pamėgo jaunimas.
Pašnekovai neabejoja, kad naujoji sistema padės į bibliotekas pritraukti dar daugiau lankytojų, tačiau kol kas situaciją esą šiek tiek temdo techniniai nesklandumai.
Radijo dažnio identifikavimo (RFID) technologijos pagrindu veikianti įranga leidžia savitarną leidinių išdavimo ir grąžinimo procese.
Šiuo metu savitarnos sistemos jau veikia Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje, Kauno rajono viešojoje bibliotekoje, Klaipėdos savivaldybės viešojoje bibliotekoje, Šiaulių miesto savivaldybės viešojoje bibliotekoje, Elektrėnų savivaldybės viešojoje bibliotekoje ir Zarasų rajono viešojoje bibliotekoje.
Kada savitarnos sistemos bus įdiegtos kitose Lietuvos bibliotekose, Lietuvos nacionalinės bibliotekos LIBIS centro direktorė Gražina Bastauskienė, projekto „Interaktyvios paslaugos“ vadovė, atsakyti negalėjo.
„Visa įranga – lipdės [į knygas įklijuojamos juostos su brūkšniniais kodais – lrt.lt], išdavimo įrenginiai, varteliai, grąžinimo, patikros įrenginiai, darbo vietos, kurios identifikuoja lipdę prie knygos – viskas yra labai brangu.
Savitarnos sistemų bus daugiau tada, kai galėsime gauti daugiau Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, nes Lietuvos Vyriausybė tikrai negalės išskirti tiek lėšų, kad būtų galima nupirkti visą įrangą“, – informavo pašnekovė.
Į bibliotekų lentynas grįžta pradingusios knygos
Kauno apskrities viešosios bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja Vilma Trakimienė pažymi, kad „drįstančių grąžinti knygas ir pasitikinčių šiuo grąžinimo procesu skaičius tikrai auga“.
„Taip, žinoma, kad [savitarnos sistema – lrt.lt] pasiteisino. Žmonės ja naudojasi. Paslauga tikrai populiarėja. Iš pradžių buvo labai skeptiškai žiūrima ir nelabai norėta ja naudotis, bet dabar jau vis daugiau bibliotekos lankytojų mielai ja naudojasi – gerokai padaugėjo tokiu būdu grąžinamų knygų.
Anksčiau, kai biblioteka nedirbdavo, tiesiog nebuvo jokios galimybės grąžinti leidinius, o dabar patogiau skaitytojams, tuo labiau, kad vasaros metu trumpėja darbo laikas, o jie nepririšti prie bibliotekos darbo laiko ir gali grąžinti knygas jiems patogiu laiku“, – pasakojo pašnekovė.
V. Trakimienės nuomone, bibliotekos lankytojams įgudus naudotis naująja sistema skolininkų gretos turėtų sumažėti galbūt net 50 procentų.
Elektrėnų savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Genė Dapkevičienė taip pat pastebėjo, kad grąžinti knygas „neakivaizdinius“ būdu ypač pamėgo ilgamečiai skolininkai – pamažu į biblioteką grįžta knygos, kurios buvo pradingusios metams ar ilgiau.
Vyresniesiems mielesnė bibliotekininko pagalba
Lrt.lt pašnekovai atkreipia dėmesį, kad prie naujosios sistemos lengvai adaptavosi jauni žmonės, tačiau daugeliui pensininkų naudotis savitarna dar reikės priprasti. Vyresnieji esą ypač pasigenda bendravimo su bibliotekininku.
Elektrėnų savivaldybės viešosios biblioteka direktorė G. Dapkevičienė atvirauja, jog neretai garbaus amžiaus žmogui pasiūlius pasinaudoti naująja sistema tenka išgirsti: „Ne, su jumis man maloniau – aš su jumis noriu pabendrauti.“
O vyresnio amžiaus klaipėdiečiams naujoji savitarnos sistema tampa įprasta.
„Negaliu pasakyti, kad naująja sistema dabar naudojasi daug žmonių, bet jų tikrai daugėja. Kai yra daugiau žmonių, kai kurie iš karto eina tiesiai prie aparato ir naudojasi savitarna. Nors pradžioje niekas į ją nekreipė dėmesio, kol neparodėme, kaip ja naudotis.
Vis dėlto, žmonės labiau nori, kad juos aptarnautų“, – pastebėjo Klaipėdos savivaldybės viešosios bibliotekos vyr. bibliotekininkė Ala Čekienė.
Kaip informavo Šiaulių miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja Laima Šileikienė, į knygų grąžinimo dėžę suaugusieji žiūri nepatikliai, o vaikai šią paslaugą jau įvertino.
„Knygų dar randame nelabai daug – 5–10, daugiausiai yra buvę 15. Vaikai galbūt iš įdomumo į dėžę įmeta, nes paskui vėl ateina pasiimti knygų“, – svarstė pašnekovė.
Atbaido techniniai nesklandumai
Bibliotekų atstovų teigimu, nuo naudojimosi naująja sistema žmones neretai atgraso dar neidealiai veikianti technika.
„Mūsų sistema dar neveikia šimtu procentu. Pasitaiko, kad būna kokia nepatikrinta mūsų magnetinė lipdė ir einant pro vartelius sucypia. Būna įvairių niuansų, kurie gąsdina mūsų skaitytojus“, – pasakojo Elektrėnų savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė G. Dapkevičienė.
Kol kas, kaip informavo Zarasų rajono viešosios bibliotekos direktorė Danutė Karlienė, sistema pilnai neveikia ir jos vadovaujamoje bibliotekoje.
„Dabar mes vykdome projektą ir į kiekvieną knygą klijuojame lipes. Kai baigsime jas suklijuoti, sistema veiks 100 procentų“, – žadėjo pašnekovė.
Lietuvos nacionalinės bibliotekos LIBIS centro direktorė Gražina Bastauskienė, projekto „Interaktyvios paslaugos“ vadovė patikino, kad dabartiniai techniniai nesklandumai tėra laikini.
Absoliuta Andželika Lukaitė
