Lietuvos piliečių bevizių kelionių į JAV perspektyvas temdo vis dar gausiai atmetami lietuvių prašymai gauti vizą, o šiuos rodiklius smarkiai blogina didžiulė lietuvių emigrantų armija, mano Lietuvos diplomatas.
Viena iš JAV nustatytų sąlygų beviziam režimui gauti yra reikalavimas, kad atmestų paraiškų vizai gauti kiekis neviršytų 10 proc. ribos. 2006 metais šis Lietuvos rodiklis buvo 27,7 proc., tuo tarpu pernai, pasak URM sekretoriaus Oskaro Jusio, Lietuvoje riba nebuvo peržengta. Tačiau ją viršijo užsienyje gyvenantys lietuviškų pasų savininkai, kurie taip pat gali prašyti JAV vizos.
Apie 400 tūkst. tautiečių gyvena užsienyje, didžioji dalis - Jungtinėje Karalystėje ir Airijoje.
Nemažai emigrantų, prašydami JAV vizų, negali pateikti pažymų, jog turi gerą tarnybą, stabilias pajamas ar nekilnojamojo turto. Nesant šių garantijų, jog jie po kelionės į JAV bus suinteresuoti grįžti į dabartinę savo gyvenamąją vietą, vizų jie dažnai negauna.
Anksčiau nemažai Lietuvos piliečių, gavęs turistines vizas, nelegaliai pasilikdavo JAV dirbti. Tačiau Lietuvai tapus ES nare ir atsivėrus legalioms Vakarų Europos darbo rinkoms bei stabiliai gerėjant šalies ekonominiai padėčiai Amerika tapo kur kas mažiau patraukli uždarbiams ar emigracijai.
URM atstovo teigimu, JAV pareigūnai pripažįsta, kad ekonominės situacijos Lietuvoje įtaka svarstant bevizio režimo perspektyvas sumažėjo, tačiau formalūs su tuo susiję reikalavimai išliko.
Anot diplomato, 2008-ieji Lietuvai gali tapti lūžio metais, kai formalius reikalavimus pavyks patenkinti, tačiau neaišku, kokia po rudenį įvyksiančių JAV prezidento rinkimų bus naujojo Amerikos vadovo administracijos pozicija šiuo klausimu.
O.Jusys taip pat pažymėjo, kad pokomunistinės ES šalys yra vienos didžiausių JAV rėmėjų Europoje, ir amerikiečiai, svarstydami bevizį režimą, nepamiršta jų indėlio į karines misijas Irake bei Afganistane.
Lietuva, siekdama galimybės savo piliečiams be vizų vykti į JAV, jau keletą metų įgyvendina "kelio gairių" planą, kuris numato galimybę JAV vizų atsisakymo programą ateityje taikyti naujosiomis Europos Sąjungos narėmis tapusių Vidurio ir Rytų Europos valstybių piliečiams.
Lietuvos diplomatas priminė, kad Estijai ir kitoms šiais metais vizų režimo atsikratyti planuojančioms šalims JAV planuoja iškelti papildomas sąlygas. Manoma, kad Vašingtonas iškels reikalavimą internetu užpildyti specialų prašymą atsakingoms JAV institucijoms ir tik tuo atveju, kai pastarosios jį patenkins, bus leidžiamą sėsti į lėktuvą, skrendantį į JAV.
Pasak URM atstovo, tokia tvarka palengvintų "įsėdimą į lėktuvą", tačiau pasunkintų "patekimą į Jungtines Valstijas", nes oro uostuose migracijos tarnybos pareigūnai nuodugniau ir griežčiau aiškintųsi, ar atvykėliai turi pakankamai resursų pragyventi JAV.
Amerikiečiai užsiminė, kad šis reikalavimas gali būti taikomas ir ES senbuvėms, kurių piliečiams vykstant į JAV vizų nereikia.
Europos Komisijos atstovai, reaguodami į šias naujienas, leido suprasti, kad tokiu atveju ES amerikiečiams taikys adekvačius reikalavimus ir artimiausiu metu kels šį klausimą. Briuselis yra nepatenkintas ir dėl to, kad JAV dėl bevizio režimo sąlygų su atskirai kalba su kiekviena ES šalimi. ES atstovų teigimu, Vašingtonas šiuo klausimu turi kalbėtis tik su Briuseliu, kuris esą atstovauja visų Bendrijos narių interesams.
Tuo tarpu O.Jusys tvirtina, kad Briuselio kalbos yra "gerais norais grįstos", tačiau realiais veiksmais mažai paremtos, todėl Lietuva ir toliau stengsis bevizio režimo klausimą kelti dvišaliame dialoge su JAV.
Lietuva vienašališkai panaikino vizų režimą JAV piliečiams 1994 metais.
