Interneto dienraščiuose tupintys internautai atrodo seka kiekvieną Lietuvos vyriausybės Premjero judesį. Kritika premjerui nesiliauja, kritika aštrėja kartais pasiekdama tokias „viršūnes“, kurių neįmanoma suvokti sveiku protu. Pavyzdžiui, kai kas Lietuvos Premjerą nepagrįstai vadina tiesiog „be naudos kelnėse tavaruojančiu daiktu“.
Tad kaip šaukiančiai, kaukiančiai miniai tokiais ir panašiais atvejais įrodyti, kad Premjeras visada – tiek Sąjūdžio laikais, tiek pirmosios savo kaip vyriausybės vadovo kadencijos metais – tvirtai stovėjo, o ir dabar tebestovi tautos ir valstybės interesų sargyboje?
Visos užtvaros kritikai regis buvo pralaužtos paskelbus apie neišvengiamą privalomojo sveikatos draudimo mokesčio grąžinimą. Beregint visą žiniasklaidos erdvę užplūdo nepatenkintųjų balsai.
Deja, bandymai apginti Premjerą, šitaip palengvinant jo valstybinę naštą, tebėra pavieniai šūksniai internetinėje ar įprastinėje spaudoje. Štai, balandžio pradžioje, prieš du mėnesius, Vytautas Landsbergis kaip visada įžvalgiai pastebėjo : „Lietuva šiemet įžengė į seniai lauktą teisinio ir teisėtvarkinio apsivalymo kliūčių ruožą /.../ Keičiasi svarbūs vadovaujantys teisė(ne)tvarkos pareigūnai, gali sutrikti sisteminis kontrabandinis valstybės kraujo nusiurbimas, nekonstitucinis užkulisinis jos valdymas ir užvaldymas totaliniu sekimu bei kompromatais kažkam reikiama politine kryptimi. Ten taip gražiai sutardavo kai kas iš VSD ir kai kurie specprokurorai. Dieve, o jei atsiskleis lėbaujančių pedofilų tinklas?“
Šitaip savo straipsnyje „Sausio ženklai kovą“ jis įspėja mus ir apie gresiantį perversmą - vyriausybės nuvertimą: „Šalin Vyriausybę, ir visi korumpai lieka savo vietose arba grįžta, trumpam netoli pasitraukę“, nes „pastaroji Valstybinės mokesčių inspekcijos DIVERSIJA (t.y. PSD, išskirta šio rašinio autoriaus), paleista be Finansų ministerijos ir Prezidentės žinios, o premjerui esant užsienyje, yra geriausias politinio kenkimo pavyzdys“.
Ačiū Dievui, tąkart pavojaus debesys praskriejo pro šalį, vyriausybė liko nenuversta, tačiau dabar žinome, kokiu tikslu buvo įvestas/prisimintas PSD.
Buvau tiesiog maloniai sugraudintas publicisto Vytauto Matulevičiaus viename laikraštyje išspausdinto esė, kuriuo buvo prašoma pagailėti Premjero. Taip ir kviečiama - „pagailėkime“! Kodėl reikia jo gailėti? Todėl, kad Premjeras dabar yra nekenčiamiausias Lietuvos politikas. O taip atsitiko todėl, kad premjeras tapo premjeru tada, kai viskas griūva, ir dabar jis trypiamas todėl, kad meta iššūkį korumpuotai valstybės valdymo sistemai ir kad jo paties padorumas yra „svarbesnis už visas „antikrizines“ programas“, rašė autorius. Tiesa, „čia premjeras gal dar ir ne tiek daug nuveikė, tačiau jo paties padorumas ir vis labiau ryškėjantis nepakantumas nežabotai korumpuotų pareigūnų savivalei yra net svarbesnis už visas „antikrizines“ programas“. Taigi, sako autorius, toje premjero kovoje nepalikime jo vieno: „Kad neapsigalvotų“. Būtent, kad neapsigalvotų! Kitu atveju liktume vienų vieni su tuo prakeiktu sunkmečiu, ir, nori nenori, tektų vėl mažinti pensijas.
Net nebūnant fiziku šį bei tą galima suvokti apie ekonomines valstybės problemas. Net nebūnant padoriu, galima svarstyti apie padorumą: tik pažvelkim premjerui į akis ir pamatysim, kad padorumas ryškėja kasdien ir vis labiau. Štai šiomis dienomis vėl kilo baisus kudakavimas dėl numatomo įvesti automobilių „žaliojo“ mokesčio. Suprantama, būtų teisinga didesnį mokestį imti iš tų, kurie važinėjasi senesniais automobiliais, jie labiau teršia aplinką.
Premjeras teisingai skaičiuoja, kad už vieną automobilį iš kiekvieno savininko tam reikalui paėmus (t.y. apmokestinus) tik po vieną šimtą litų mes surinktume šimtą milijonų. Kritikai nesupranta, kad šimtas litų – tai vos 27,39 cento per dieną, už tiek nė riestainio nenusipirktum... O čia štai - milijonas! Kitu atveju, be abejo, tektų dar labiau mažinti pensijas ir kitas socialines išmokas.
Aš net nenustebčiau, jeigu mokslas Lietuvoje taip pat taptų 100 proc.mokamas. Gerokai sutaupytume valstybės išmokų ir (ypač) administravimo išlaidų. Juk, pasak buvusio Laisvosios rinkos instituto direktoriaus, dabar vieno iš Lietuvos banko vadovų, mokslo vaisiais vis viena daugiausiai naudojasi turtingieji. Jie tegul ir moka, o vargšams iš mokslo nauda menka...
Pabandant žiūrėti sistemiškai ir tikro fiziko akimis, taupymo rezervų dar daug (apie pensininkų, motinų, vaikų, šeimų pajamų apkarpymą jau tampa nuobodu ginčytis). Tarkim, akivaizdu, kad kultūros srityje taupymo rezervai dar neišnaudoti. Pasimokyti yra iš ko. Pavyzdžiui, vienas dabar jau miręs Rusijos veikėjas kažkada klausė: kodėl balerinos scenoje sukasi be naudos? Iš tiesų, jeigu balerinai prie kojos pritaisytume generatorių, įsivaizduojate, kiek būtų galima sutaupyti?! Gal Operos ir baleto teatrui būtų galima visai atjungti elektros tiekimą, balerinos apšvietimui tikrai elektros prisuktų.
Nesu fizikas, tad daugiau nei dviejų taip atvirai ginančių Premjero ekonominę politiką autorių Lietuvoje nebesuskaičiavau. Kas vyksta? Gal visi drignių apsivalgę?
Ne, yra simptomų, kad Premjero aura neblėsta, tauta jį vis aktyviau palaiko. Apie tai galima spręsti iš to, kad tarp internautų vis dažniau pasitaiko vienas kitas, prijaučiantis vyriausybės veiklai, užjaučiantis jos vadovą kaip žmogų ir asmenybę. Palaikančiųjų galima rasti Premjero tinklalapyje. Neabejotina, kad premjeras (nors jau pusantrų metų į tinklaraštį neberašo) atidžiai skaito komentatorių klausimus ir atsakymus. Patarėjai iš jų, matyt, formuoja idėjas. Štai klausimas: ką daryti, kad karvė mažiau ėstų o pieno duotų daugiau? Atsakymas: dažniau melžti, rečiau šerti.
Neabejotina, štai taip tauta apibendrina Premjero siekius: 1) smaugti mokesčiais mažiukus, nė už ką neliesti turčių ir oligarchų, ieškoti ir rasti taupymo rezervų ten, kur kitas niekaip neįsivaizduotų; 2)palikti šiek tiek gyvų pensininkų; 3) skatinti emigraciją - mažinti bedarbystę; 4) išleisti knygą apie Premjero patirtį įveikiant krizę (pardon, sunkmetį) ir įsivesti eurą; 5) išvesti tautą ir valstybę į šviesią ateitį...
O šviesa tunelio gale jau matosi: tu, skaitytojau, kiekvienas mūsų, tarsi vėjo nešamas su neapsakoma palaima krūtinėje tarytum skristų skristų tamsiu tuneliu į ryškią ryškią šviesą - į ateitį. Tikėkime ateitimi. Jei netikite, išvažiuokite. Ten, užsieniuose, jums vieta, nes jūs pesimistas. Lietuvoje lieka tik optimistai – visu greičiu į tunelį!
