Visuomenės nuomonės tyrimas dėl tiesioginės prekybos atskleidė, jog beveik pusei (48 proc.) šalies gyventojų teko įsigyti prekių tiesioginės prekybos būdu: 8 proc. apklaustųjų prekes taip perka reguliariai, 29 proc. – įsigijo keletą kartų, o 11 proc. nurodė, jog tiesioginės prekybos būdu prekes pirko tik vieną kartą.
Tiesioginė prekyba – tai vartotojui skirtų prekių ir paslaugų pardavimas tiesiogiai vartotojui, vykdomas ne prekybai skirtose patalpose.
Tyrimas atskleidė, kad prekes tokiu būdu kur kas dažniau įsigyja moterys, net 62 proc. pirkėjų sudaro moterys, tuo tarpu vyrai pirkėjai sudaro 33 proc. visų klientų.
Analogiški visuomenės nuomonės tyrimai kitose Baltijos valstybėse parodė, jog Latvijoje net 60 proc. šalies gyventojų yra pirkę produktus tiesioginės prekybos būdu, o Estijoje,- 40 proc. Šiose šalyse taip pat kur kas dažniau tokiu būdu apsiperka moterys, analogiškai 74 ir 55 procentai moterų ir 41 ir 38 proc. vyrų.
Populiariausia kosmetika ir asmens priežiūros prekės
Apklausa rodo, jog populiariausia pirktų produktų kategorija – kosmetika ir asmens priežiūros prekės, kurias yra įsigiję 82 proc. pirkėjų. Toliau rikiuojasi namų apyvokos prekės (34 proc.), sveikatingumo produktai (20 proc.) bei kitos prekės (21 proc.).
Vartotojai patenkinti tiesioginiais pardavimais
Tiesioginių pardavimų klientai išsakė teigiamą nuomonę apie įsigytus produktus ir tik 7 proc. buvo jais nepatenkinti. Latvijoje ir Estijoje nepatenkintų klientų yra dar mažiau, vos tik po 4 proc. „Vartotojai pozityviai vertina tiesioginę prekybą ir toks prekių įsigijimo būdas tampa vis populiaresnis, tačiau neigiami stereotipai apie įkyrius prekybos agentus ar nekokybiškas prekes vis dar gyvi visuomenėje. Mūsų tikslas yra informuoti visuomenę, jog už konsultanto stovi didelės pasaulio korporacijos, savo gaminiams teikiančios išplėstines kokybės garantijas ir besirūpinančios vartotojų teisėmis“, - sako Gintautas Zaleckas, Lietuvos tiesioginės prekybos asociacijos direktorius ir generalinis sekretorius Baltijos šalims.
Daugiau informacijos, mažesnė kaina ir prekių pristatymas
Tyrimo metu kaip pagrindiniai tiesioginės prekybos privalumai įvardinti: galimybė demonstravimo metu gauti daugiau informacijos apie prekę (26 proc. visų respondentų), mažesnė prekių kaina nei parduotuvėse (25 proc.), tiesioginis prekių pristatymas (25 proc.) ir galimybė įsigyti prekių, kurių nėra parduotuvėse (24 proc.). Pasak G.Zalecko, tai įprasti tiesioginės prekybos privalumai, kuriuos pirkusieji produktus tokiu būdu netgi akcentuoja dar labiau.
Iš „lūpų į lūpas“ rinkodara
Pasak G. Zalecko, atliktas tyrimas taip pat patvirtina, jog tiesioginės prekybos bendrovės nėra linkusios daug reklamuotis ir prisistatyti tokiose įprastuose informacijos kanaluose kaip spauda, radijas, televizija, o dėmesį skiria asmeninei rekomendacijai ir informacijai iš „lūpų į lūpas“. Dažniausiai apie tiesioginės prekybos bendroves bei jų siūlomas prekes sužinoma iš draugų, pažįstamų (47 proc.), tiesioginio pardavėjo/platintojo pristatymų (39 proc.) ir šeimos narių, giminaičių (28 proc.).
Latvijoje ir Estijoje pagrindinis informacijos šaltinis apie tiesioginės prekybos bendroves taip pat draugai ir pažįstami, atitinkamai 50 ir 45 proc., bei tiesioginio pardavėjo/platintojo pristatymai 38 ir 23 proc., tačiau didesnę reikšmę turi reklaminiai bukletai, katalogai ir brošiūros, atitinkamai 20 ir 24 proc. visų respondentų.
