Mariau, teko girdėti, kad tavo savanoriškos veiklos bagažas yra pakankamai įspūdingas?
Taip, patirties turiu nemažai. Mano pirmoji savanoriška veikla buvo akcijos „Darom 2011“ organizacinėje komandoje. Vėliau yra tekę savanoriauti projekte „Gyvoji biblioteka“. Taip pat du kartus esu pasinaudojęs Europos savanorių tarnybos (EST) programos galimybėmis: praleidau du mėnesius Gruzijoje ir dešimt mėnesių Serbijoje.
Taigi, turi ir nemažai tarptautinės patirties?
Grįžus po pusės metų praleistų Portugalijoje pagal ERASMUS mainų programą, man norėjosi veiklos. Aptikau skelbimą, kad renkami savanoriai į „Darom 2011“ organizatorių būrį ir susidomėjau. Kiek vėliau man vėl sugrįžo noras keliauti, o EST programa tam sudaro puikias sąlygas.
Gruzijoje dirbome su vaikais ir jaunimu, važinėjome po šalį, lankėme mokyklas bei pabėgėlių stovyklas, kalbėjomės su žmonėmis apie tai, kaip jie supranta žmogaus teises. Serbijoje tuo tarpu dirbau su įvairiais tarptautiniais projektais jaunimui, informuodavome vietinius jaunus žmones apie jiems prieinamas galimybes.
Kaip savanoriška patirtis praturtina žmogų?
Mane žavi tai, kad tu niekada nežinai, kur savanoriška patirtis gali tave nuvesti toliau ir kaip tavo veikla gali įkvėpti kitus. Gyvendamas Serbijoje turėjau labai gerą draugę, kuri susižavėjusi mano veikla pati teikė prašymą dalyvauti EST programoje. Ji šiuo metu gyvena Vokietijoje, savanoriauja vienoje nevyriausybinėje organizacijoje ir yra labai patenkinta. Manau, kad tai žmogui ir yra svarbiausia: jaustis laimingam, sėkmingam ir kažkaip save realizuoti. Savanorystė gali labai padėti siekiant šių tikslų.
Ačiū už pokalbį!
