69 proc. Lietuvos gyventojų pripažįsta ekonomikos sunkmečiu ėmę labiau taupyti maistui, 51 proc. mažiau naudojasi transportu, 70 proc. mano, kad tapo nesaugiau
Gegužę bendrovės "Vilmorus" atlikta gyventojų apklausa parodė, kad labiausiai maistui taupyti pradėjo vyresni žmonės ir bedarbiai. Tai pripažino 77 proc. 50-59 metų žmonių ir 78 proc. bedarbių. 84 proc. respondentų pajuto kainų kilimą. Dažniau kainų didėjimą pajutę nurodė rajonų centrų gyventojai - 90 proc., rečiau vilniečiai - 68 proc., rašo naujienų portalas delfi.lt.
SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė mano, kad taupymą maisto sąskaita lemia tai, kad dalis žmonių neturi kur daugiau taupyti. Kita vertus, esą vieniems tas taupymas reiškia retesnį valgymą kavinėse, kitiems - pigesnius ir prastesnius produktus, mažiau pirkinių.
82 proc. respondentų nurodė, kad asmeniškai pajuto ekonominės krizės pasekmes, 50 proc. gyventojų sumažėjo atlyginimas, pensijos, kitos pajamos, 76 proc. dirbančiųjų bijo netekti darbo.
Į klausimą apie teigiamas krizės pasekmes 11 proc. atsakė, kad krizė išmokys taupumo, 5 proc. - patinka išpardavimai ir akcijos, 3 proc. - sumažėjo nekilnojamo turto kainos, 3 proc. - žmonės atsigręš į tikrąsias vertybes.
"Nereikėtų padaryti vienareikšmiškos išvados, kad žmonės pradėjo badauti, tiesiog vieni savo išlaidas peržiūri taip, kad pernelyg nepablogintų savo gyvenimo kokybės, o kiti yra priversti tai daryti, nes negali taupyti kitų prekių sąskaita. Pavyzdžiui, išlaidų šildymui negali niekaip sumažinti", - sakė J.Varanauskienė.
Jos teigimu, dažnai mažai uždirbančių žmonių išlaidos maistui sudaro apie 40 proc. ar daugiau visų išlaidų, todėl taupymas maisto sąskaita yra kone vienintelis būdas, kaip mažiau išleisti.
