Šiauliuose sninga ne snaigėmis, bet ledo adatomis. O vakar rytą fiksuota žemiausia momentinė oro temperatūra – beveik 19 laipsnių šalčio. Ūkininkai nerimauja, kad tokių oro sąlygų neištvers rapsai, žiemkenčiai, braškės. Tik miško žvėrims gerai – maistas nepaslėptas po storu sniego sluoksniu.
Sniego kol kas nenumatoma
Šiaulių meteorologijos stoties viršininkė dr. Aurelija Malciūtė sako, kad tikrą žiemą primenantys orai įsivyravo tik nuo sausio antrojo dešimtadienio. Kol kas žemiausia vidutinė paros oro temperatūra siekė 15,6 laipsnio šalčio. Žemiausia momentinė oro temperatūra užfiksuota vakar ryte – 18,9 laipsnio šalčio. Didžiausias sniego dangos storis šį mėnesį siekė 6 centimetrus. 2012 metais tokiu pat metu buvo 14–15 cm.
„Pastarosiomis dienomis Šiauliuose fiksuojamos ledo adatos – krituliai, iškrentantys labai smulkių ledo kristalų pavidalu. Tokio pobūdžio krituliai susidaro esant giedram orui ir smarkiems šalčiams, – paaiškina specialistė. – Dieną ledo adatas galima pamatyti žibančias saulėje, o naktį šviečiant mėnuliui ar gatvės žibintams. Panašu, kad tikro sniego dar turėsime palaukti. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, šaltis kitą savaitę dar nesitrauks, pūs gana žvarbus vėjas, o snigs mažai.“
Ežerai jau užšalo
Per paskutines 5–6 dienas užšalo beveik visi Lietuvos ežerai. Ledo storis yra labai nevienodas, nes jam didelę įtaką daro ir skirtingas sniego storis – ten, kur jauną ledą apsnigo, jo sluoksnis plonesnis. Storiausiu ledu pasidengė Molėtų, Zarasų, Rokiškio rajonų ežerai.
Šiuo metu upės tik pradeda užšalti, nes trukdo vandens tėkmė. Pirmiausia užšąla upės ar jų ruožai, kuriuose srovės greitis mažiausias.
Žvėreliams baltasis badas dar negresia
Šiaulių rajono miškuose, pasak Ginkūnų medžiotojų būrelio pirmininko Sigito Bajorino, stirnoms maisto dar nestinga. Kadangi sniego sluoksnis nedidelis, joms nereikia vargti atsikasant maisto, ruošiantis guolius. Nebadauja kol kas ir kiti miško žvėrys.
Nors baltasis badas dar negresia, medžiotojai šiek tiek maisto nuveža į šėryklas.
Labiausiai kenčia rapsai
Ūkininkams, priešingai, didžiausią nerimą kelia tai, kad beveik nėra sniego. Neapkloti sniegu kenčia rapsai, žiemkenčiai, jauni vaismedžiai, braškynai.
Šiaulių krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius sako, kad net 25 laipsnių šaltis augalams būtų nebaisus, jeigu sniego sluoksnis būtų bent 10 centimetrų. Dabar jis tesiekia vos porą centimetrų, o saulėtos dienos gali išgarinti ir tą nedidelį sniego apklotą.
Dabar oro sąlygos ypač nepalankios žiemojantiems rapsams, nes jie pakenčia tik maždaug 18 laipsnių šaltį. Didelius plotus žieminiais rapsais apsėjęs R. Juknevičius sako, kad greičiausiai nukentės jautriausios rapsų veislės, ir pavasarį laukus teks apsėti vasariniais rapsais. Nuostoliai neišvengiami: teks pirkti sėklą, iš naujo įdirbti laukus, o ir derlingumas vasarinių rapsų žymiai mažesnis nei žieminių. Ūkininkas neatmeta, kad ir supirkimo kainos gali būti mažesnės nei pernai.
Pasak R. Juknevičiaus, žiemkenčiams dar nėra didelio vargo. Iššalusių kviečių plotų neturėtų būti daug. Žinoma, jeigu temperatūra dar labiau nukris, o sniego nebus, nuostoliai gali būti didesni.
Šalta medeliams ir braškėms
Šaltis be sniego pavojingas ir jauniems medeliams bei braškynams. R. Juknevičius sako, kad reikėtų pasirūpinti tais medeliais, kurie neatsparūs dideliems šalčiams, juos reikėtų pridengti eglišakėmis, aprišti agroplėvele ar kita medžiaga.
Braškės šalčiui jautrios, kaip ir rapsai. „Skirtumas tik toks, kad braškė yra krūmelis, ir net mažas sniego sluoksnelis ją pridengia ir apsaugo nuo šalčio“, – sako R. Juknevičius.
Bitėms kol kas labai geros žiemojimo sąlygos. Prieš tai buvęs šiltas periodas nesuklaidino bičių ir jos dar nepradėjo auginti perų ir intensyviai eikvoti žiemai sukaupto maisto. Pavojingiau bitėms būna, kai sausį ar vasarį atšyla, o po to užsitęsia žiema.
Reikia pasirūpinti naminiais gyvūnais
Spaudžiant stipriems šalčiams ypatingą dėmesį reikėtų skirti savo augintiniams: ne tik katėms ir šunims, bet ir ūkiniams gyvūnams.
Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistų, katės ir šunys yra jautrūs nušalimams ir hipotermijai (bendram kūno atšalimui), todėl esant žemesnei nei 10 laipsnių temperatūrai nereikėtų jų palikti ilgą laiką lauke. Norint apsaugoti augintinius nuo šalčio, rekomenduojama sutrumpinti jų pasivaikščiojimą lauke iki dešimties – penkiolikos minučių.
Jeigu šaltomis dienomis ir naktimis nėra galimybių augintinio laikyti patalpoje, svarbu paruošti jam pastogę su šiltu guoliu. Jis turėtų būti minkštas ir sausas, nuolat keičiamas, kad palaikytų šilumą. Tam tinka šiaudai ar neperšlampančiu audiniu apsiūtas porolonas.
Spaudžiant šaltukui, ne mažiau svarbu, kad gyvūnas turėtų pakankamai sotaus maisto ir vandens. Būtina reguliariai tikrinti, ar vanduo neužšalęs.
Pašaras turėtų būti skalsesnis
Daugelis Lietuvoje auginamų ūkinių gyvūnų nėra atsparūs šalčiui, todėl būtina užsandarinti langus, duris, kitas angas, paliekant tik ventiliacijai skirtus kanalus, stengtis, kad nebūtų skersvėjų, kreikti tvartus pakankamu kiekiu sausų pakratų. Reikėtų šerti įvairesniais ir didesnės energetinės vertės pašarais, nes šaltyje reikia daugiau maisto gyvūnų kūno temperatūrai palaikyti.
Ūkininkai turėtų žinoti, kad net ir giliausią žiemą veterinarijos gydytojai nepataria visiškai izoliuoti gyvūnų ir laikyti juos nuolat uždarytus tvartuose. Šiltesniu oru, nesant stipraus vėjo, kritulių, galima išvesti gyvulius pasivaikščioti, nes tai turi teigiamos įtakos jų sveikatai ir produktyvumui.
