Šaltajam karui likus praeityje, daugumoje pasaulio šalių įsivyravo įvairios kapitalizmo formos – nuo Kinijos leninizmo iki įvairių kleptokratijos formų, skirtingų angloamerikietiškų sistemų ir įvairių europietiškų kapitalizmo atšakų.
Analitikai nuolat prognozuoja sėkmę besivystančioms šalims ir siūlo į jas investuoti, tačiau tyrimai rodo, kad geriausios šalys gyventi, vertinant pagal kapitalo įplaukas, gyvenimo kokybę, aplinką, išsilavinimą ir sveikatos apsaugą, yra išsivysčiusios demokratinės valstybės, forbes.com tinklalapyje remdamasis „Legatum“ instituto suskaičiuotu gerovės indeksu rašo Joelis Kotkinas.
Tai – kritikos strėlės tiems, kurie žavisi tokiomis centralizuotomis, didelės valdžios galios kiekvieno piliečio gyvenime šalimis kaip Rusija, Kinija ir Brazilija. Nors tokia sparčiai besivystanti šalis kaip Kinija gali džiaugtis didžiausiu ekonomikos augimu, tačiau bendrai paėmus vis dar negali suteikti daugumai savo piliečių beveik nieko, ką galima būtų pavadinti „gero gyvenimo“ elementais. Kinija, anot „Legatum“ instituto studijos, vis dar yra toli nuo demokratijos vertybių ir verčia piliečius kęsti prastą sveikatos apsaugos sistemą, užterštą aplinką ir per didelį valdžios kišimąsi į privatų sektorių.
Labiausiai išsivysčiusios demokratinės šalys, nors ir negali pasigirti greitai augančiomis ekonomikomis, vis dėlto to geriausiai prisitaiko prie besikeičiančios realybės. „Legatum“ sąrašo viršuje yra tokios šiaurės šalių demokratijos kaip Norvegija (1 vieta), Danija (2), Suomija (3) ir Švedija (6). Kartu su jomis lyderiauja nedidelės valstybės, kaip Nyderlandai (9) ir Šveicarija (8). Į dešimtuką įėjo ir naudingųjų iškasenų turinčios šalys – JAV (4), Australija (4), Naujoji Zelandija (5) ir Kanada (7).
Visos minėtos šalys besivystančioms rinkoms parduoda savo išteklius ir paslaugas. Dauguma šalių valdo svarbias nišas, kurios palaiko jų ekonomikas ir skatina eksportą į besivystančias šalis. Danija eksportuoja žaliąją technologiją, Švedija – transporto priemones, telekomunikacijas, farmaceutiką, Suomija – informacines technologijas, Šveicarija – inžineriją ir finansus, Nyderlandai – verslo paslaugas, chemijos produktus. Mažieji Nyderlandai, beje, yra antras didžiausias Kinijos partneris Europoje.
Gebėjimu greitai prisitaikyti prie situacijos pasižymi ir Vokietija (15), reitinge pakilusi iš dalies dėl augančio pramoninio eksporto į besivystančias šalis. Kaip ir Skandinavijos šalių, per pastaruosius 10 metų Vokietijos ekonomika tapo daug mažiau kontroliuojama, tačiau labiau prisitaikiusi prie sunkesnės globalinės ekonomikos padėties.
Pasak J. Kotkino, geriausio įrodymo, kad demokratiniai režimai lieka stiprios ekonomikos garantija, reikia ieškoti ne Europoje, bet besivystančiose šalyse. Kinija gali šiuo metu dominuoti pasaulyje dėl didžiulės šalies populiacijos ir besiplečiančios ekonomikos, tačiau šalies gerovės lygis vis dar labai atsilieka nuo geografiškai netoli esančių demokratinių Australijos ir Naujosios Zelandijos. Kinija „Legatum“ reitinge yra tik 58 vietoje.
Panašios tendencijos pastebimos ir kitose besivystančiose šalyse. Tarp Artimųjų rytų šalių lyderiauja Jungtiniai Arabų Emyratai (30). Vienintelė įteisinta konstitucinė demokratija regione – Izraelis (36) labai lenkia represinę, bet naftos turinčią Saudo Arabiją (49), neminint autokratiškųjų Sirijos (83), Irano (92) ir Jemeno (105).
Joelis Kotkinas reziumavo, kad, nors šiandien tam tikruose susibūrimuose madinga sveikinti autokratiją, tačiau „Legatum“ studija rodo, kad ne diktatūros, o demokratijos padeda sukurti gerovės visuomenę. Tiesa, kartais diktatūra gali paskatinti spartesnį augimą trumpuoju ir net vidutiniu laikotarpiu, tačiau tik demokratinės kapitalistinės šalys lieka globalios ekonomikos viršūnėje ir sugeba užtikrinti saugų, sveiką ir turtingą gyvenimą didesnei daliai piliečių.
FAKTAI:
„Legatum“ reitinge Lietuva tarp 110 šalių užėmė 42 vietą
Tarp Baltijos valstybių lyderiauja Estija – 35 vieta, Latvija yra 47 vietoje.
Kitos Lietuvos kaimynės išsirikiavo taip: Lenkija – 29, Baltarusija – 54, Rusija – 63 vietoje.
