Besivystančių rinkų kompanijos trokšta sukurti pasaulinių prekių ženklų, mat joms jau pabodo dirbti Vakarų korporacijoms. Viena iš priežasčių ta, kad įmonės, dirbančios be savo prekių ženklo, paprastai uždirba 3-8 proc. gamybos pelno ir nuolat rizikuoja turėti nuostolių, jei užsakovas ras pigesnių gamintojų, rašo „The Economist“.
Išvystytus prekių ženklus turinčios kompanijos gauna 15 proc. ir daugiau gamybinio pelno ir turi daugiau ištikimų klientų.
Vis dėlto, nėra taip paprasta tai padaryti. Besivystančių rinkų kompanijoms tenka susidurti su keletu problemų: ribotu biudžetu ir neribotu išankstiniu nusistatymu. Tik keturi tokie prekių ženklai yra įtraukti į vertingiausiųjų šimtuką: Pietų Korėjos „Samsung“ bei „Hyundai“, meksikiečių „Corona“ bei Taivanio „HTC“.
Tačiau ekspertai besivystančių rinkų kompanijoms pataria išnaudoti kelis privalumus: masinę gamybą bei vietines žinias. Taip jos galės plėstis į kitas rinkas. Beje, tai nėra naujiena – kai kurie prekių ženklai tampa tokie žinomi vietinėje rinkoje, kad kryptį į užsienį jiems lieka vienintele išeitimi. Pavyzdžiui, kiniškojo „Lenovo“ 42 proc. pardavimų yra vietinėje rinkoje, kompanija čia valdo 40 kartų daugiau parduotuvių nei „Apple“ visame pasaulyje.
Besivystančių rinkų kompanijoms rekomenduojama koncentruotis į apibrėžtą rinkos segmentą, kuriame jos turi galimybę tapti pasaulinio lygio produkto tiekėjomis. Minėtasis „Lenovo“ orientavosi į verslo klientus prieš išplėsdamas savo veiklą į visą rinką.
Svarbus yra ir inovatyvumo aspektas: kompanijoms savo portfelyje būtini produktai, sukeliantys susidomėjimą. Pavyzdžiui, „HTC“ pagamina 15-20 naujų mobiliųjų telefonų modelių kasmet. O farmacijos bendrovė „Ranbaxy“ iš Indijos, išrado save kontroliuojančią sistema, kuri leidžia pacientams per dieną išgerti vieną tabletę vietoje kelių, tik mažesnėmis dozėmis.
Kompanijos taip pat neapsieis be klasikinio prekių ženklo kūrimo. Jos turi apsispręsti, ar ženklins savo produkciją (kaip „Toyota“) ar kiekviena linija turės savo pavadinimą (kaip „Procter & Gamble“). Taip pat svarbu atsakyti į klausimą, kaip efektyviai bendrovė galės save pristatyti įvairiose šalyse turėdama ribotą biudžetą?
Tačiau yra ir kitas būdas – prekių ženklą galima nusipirkti. Nors kartais jį gali būti sunku integruoti, vis dėlto sukurti ir išplėtoti prekių ženklą nuo nulio gali užtrukti dešimtmečius.
Bet kuriuo atveju, abejonių nėra – besivytančios rinkos kuria vis daugiau pasaulinių prekės ženklų. „HTC“, „Huawei“, „Ericsson“ žinomi daugeliui, o pavyzdžiui, kiniška kompanija „BYD“ gamina 85 proc. pasaulio ličio baterijų mobiliems telefonams. Tad belieka laukti daugiau naujienų.
