Naujienų portalui tv3.lt Justina atvirai papasakojo apie nėštumą bei tai, kaip Vyteniui atskleidė, kokios lyties vaikelio laukiasi.
Moteris atviravo, jog jai nuojauta kuždėjo, kad laukiasi berniuko: „Dar prieš pat sužinant, kad mums pagaliau pavyko ir tapsime tėveliais, aš sapnavau, kad pagimdžiau berniuką. Toks aiškus sapnas buvo, kad pagalvojau, jog tai yra ženklas. Nuo to karto į leliuką kreipiausi kaip į berniuką. Vytenis tikėjosi mergaitės, bet sakiau, kad 100 proc. bus berniukas. Galvoje net Rojaus vardas sukosi... Aplink tik mėlynus drabužėlius mačiau“.
Justina nuvyko pas gydytojus ir sužinojo, kad laukiasi mergaitės: „Nuėjau pas daktarę pasidaryti genetinių tyrimų ir paprašiau, kad patikrintų lytį. Rezultatas pribloškė... Sėdėjau šoke... Moteriška lytis... Galvojau, kad kokia klaida gali būti. Nuvykau vėl pas gydytojus. Buvo patvirtinta, kad tikrai mergytės laukiuosi. Buvau labai nustebusi... Širdy visada be galo norėjau ir sakiau draugams, kad noriu mažos savęs. Labai troškau mergaitės.“
Moteris nusprendė padaryti staigmeną vyrui bei sūnui ir taip pranešti apie vaikelio lytį: „Nuėjau į parduotuvę ir paprašiau didelės dėžės. Ją supakavau į rožinį bei mėlyną popierių, o į vidų pridėjau rožinės spalvos balionų. Vytenis ir Leo atidarė dėžę ir liko nustebę, jog išvydo ne mėlynus, o rožinius balionus. Pagalvojo, jog pokštauju, nes aš jiems anksčiau minėjau, jog manau, kad laukiuosi berniuko. Jie labai džiaugėsi, kad laukiuosi mergaitės. Juk dukrelės Vytenis ir labiausiai norėjo. Tai buvo tikrai graži akimirka. Be galo laukiame dukrytės.“
Justina su Vyteniu jau pradėjo ruošti ir kraitelį vaikeliui. „Išsirinkome vežimą, tačiau neskubame jo pirkti. Kiekvienas žingsnis mūsų yra laukime. Labai laukiame namų pilnų kūdikiško juoko. Aišku, kad manyje vis dar yra baimė po persileidimo. Ta baimė, jaučiu, kad niekur nedings, bet pradedu tikėti, kad viskas bus gerai. Greitai galėsiu lėlytę priglausti prie krūtinės“, – viltingai kalbėjo pašnekovė.
Anot pašnekovės, jai šie metai buvo it amerikietiški kalneliai ir netrūko tiek džiugių, tiek liūdnų akimirkų.
„Buvo ir laimių, ir nelaimių. Vestuvės, nauja gyvybė... Naujų namų paieška... Esu labai laiminga. Kad ir kas yra nutikę, kad ir ką turėjome šiuo metu, dėkoju Dievui, kad turiu sveiką ir be galo švelnų sūnų šalia. Rūpestingą vyrą, mylimą darbą. Dabar skubame įsigyti būstą, kad spėtumėme įsiengti iki mergaitės atėjimo į šį pasaulį. Kalbant apie nėštumą, tad šis tikrai sunkesnis nei tada, kuomet laukiausi Leo. Tada tik porą savaitėlių pykino ir tiek. Dabar mane nuolat pykino iki 4 mėnesių nėštumo. Numečiau nemažai svorio. Nuotaikų kaitų nelabai yra. Tik padidėjo noras meilės, dėmesio, švelnumo. Norisi daugiau gražių žodžių, daugiau prisiglaudimo“, – atvirai kalbėjo Justina.
