Neilgai trukus žiniasklaidoje nuaidėjo dar viena žinia – dvi seserys, Ineta ir Irūna Puzaraitės laukiasi naujagimių. Už Žilvino Žvagulio sūnaus verslininko Ąžuolo ištekėjusiai Inetai tai jau antrasis nėštumas. Tad ji tapo puikia patarėja seseriai Irūnai, kurią vasarą aplankys pirmieji gandrai.
Nors nėštumo laikotarpis vadinamas stebuklingu, šis etapas ne vien rožėmis klotas. Būsimas mamas kankina visa puokštė pokyčių – hormonų disbalansas, nuotaikų svyravimas, mitybos ir išvaizdos pokyčiai, nugaros, kojų skausmai ir kiti iš vėžių mušantys veiksniai.
Tuo tarpu Irūna save ir savo sutuoktinį Roką vadina „laimės kūdikiais“. Būsima mama tvirtina, kad jos vyrui naktį netenka bėgti ieškoti arbūzo ar sulaukti priekaištų dėl ne vietoje padėto puoduko.
„Kol kas mano vyrui sekasi – tikrai nepasitaiko kažkokių keistų įgeidžių ar didelių pokyčių. Apskritai, nėra jokių „nėštuminių blogumų“. Manau, kad nuo pirmojo nėštumo priklauso tai, kokio reikėtų laukti sekančius kartus. Jeigu būtų labai blogai, greičiausiai apie antrą kartą ir pagalvoti nesinorėtų. Tikiuosi, kad viskas ir toliau eisis labai gerai. Jeigu toks malonus tas nėštumas, tuomet galima jų turėti ir milijoną“, – juokiasi pašnekovė.
- Nepasikeitė net mitybos įpročiai?
- Buvo etapas, kuomet norėjosi daugiau saldumynų. Tačiau labai trumpą laiką. Nebuvo jokių ryškių pokyčių.
- Sakoma, kad nuo kasdienių įpročių nėštumo laikotarpiu, gali priklausyti ir vaikelio būdo bruožai. Ar pakito jūsų gyvenimo būdas?
- Pati tik dabar supratau, kad visiškai neklausau muzikos. Man norisi truputį nuo jos pailsėti. Taip randu ramybę. Atkreipiau dėmesį, kad nei automobilyje, nei namuose neklausau muzikos. Nors vieną muzikos stilių aš visuomet labai mėgau.
- Kokį?
- Progressive house. Ir klausydavau garsiai. Dabar tam visiškai nėra poreikio. Norisi tylos ir ramybės.
- Ką nėštumo laikotarpiu matote žiūrėdama į veidrodį? Ar pasikeitė požiūris į savo išvaizdą?
- Buvo etapas, kuomet buvau sau labai negraži. Nėštumą patyrusios moterys vos pažiūrėjusios į veidą galėdavo pasakyti, kad laukiuosi. Tad aš vienu momentu žiūrėdavau į veidrodį ir matydavau, kad kažkas ne taip. Ne dėl to, kad pradėjo augti svoris. Net negaliu tiksliai pasakyti, kas buvo blogai. Tiesiog atrodžiau blyškesnė nei įprastai. Tačiau viskas labai greitai susitvarkė.
- Tikiu, reikėjo pakeisti ir garderobą. Ar didėjant pilvukui buvo lengva rasti tinkamų drabužių?
- Ką radau, tą užsidėjau. Tikrai specialiai kažko neperku. Žinau, kad tai laikina. Laukiu kol grįšiu prie savo liemens. Nes dabar apimtys labai įdomios...
- Po nėštumo skubėsite į sporto salę?
- Jeigu suveiks genai, nereikės jokių papildomų lieknėjimo priemonių. Viskas turėtų grįžti į savo vietas. Mano mama ir sesuo praėjus vos dviem savaitėms po nėštumo atrodė taip, tarsi nė nebūtų gimdžiusios. Jokio riebalinio sluoksnio, pilvukas gražus, standus, kaip ir anksčiau.
- Kaip vaikelio laukimo laikotarpiu pasikeitė jūsų santykiai su vyru? Ar norisi daugiau švelnumo nei įprastai?
- Norisi, kad jau dabar į mane kreiptųsi ne kaip į vieną asmenį, o kaip į du. Jam grįžus po darbo visuomet pirmiausia atkišu pilvą, noriu, kad ir jį priliestų. Kad jau pasisveikintų ir su kūdikėliu. Dėmesiu noriu dalytis ir su mažyliu.
- Gal jau spėjote vaikui išrinkti vardą?
- Dar ne. Juk šimtu procentų nežinome lyties. Daktarai vengia garantuoti tokius dalykus...
- O pati ko labiausiai laukiate?
- Man nėra skirtumo, kokios lyties bus pirmas vaikelis.
- Jeigu gimtų mergaitė, ar paskui lauktumėte berniuko?
- Žinoma. Porelė – tobulas variantas. Tada jau galima galvoti apie trečią.
