Mėgstantiems vėlinių puokštę papuošti savadarbe Vėlinių puokšte iš klevo lapų, šiemet teks nusivilti. Gamta pakišo koją ir lapus numargino juodomis dėmėmis, gamtos tyrimų centro atstovai sako, kad tai klevų liga.
Klevų liga nuliūdino ir į Verių parką gelstančių lapų apsupty įsiamžinti panorusias vilnietes Alioną ir Agniešką.
„Nu tokie nelabai gražūs, dėmėti kažkokie pastebėjom net“, – sako Aliona.
„Šiais metais tiktais, pernai to nebuvo. – Irgi darėm fotosesiją, tai tai dar buvau nėščia, tai dar gražu buvo“, – kalba Agnieška.
Vilnietės spėlioja – kas galėjo pakenkti lapams būtent šiemet. Viena versijų, esą pakenkė itin karšta vasara ir vėliau jau gausūs lietūs. Mat, kaip pastebi abi, dėmėti ne tik klevų, bet net ir obelų lapai. O Gamtos tyrimų centro Augalų patologijos laboratorijos atstovas paaiškina – juodos dėmės ant klevo lapų – juos užpuolusio grybo padarinys:
„Matom tas juodas dėmes. Tai grybo hifo raizginys. Arba sklerotis moksliškai. Ir tame sklerotyje susiformuoja grybo dauginimosi organai. Ir iš čia sporos jis skleidžia. Ir užkrečia kitus lapus.“
O jų šiemet kaip niekada daug, anot mokslininko, greičiausiai dėl kenkėjams palankių orų.
„Susidarė tam tinkamos sąlygos. Grybams dažniausiai reikalinga tam tikra temperatūra. Kad užtektų drėgmės, gal po ilgo sausringo periodo, rudenį padažnėjo lietaus, kritulių... Gal tie rūkai, ir būtent paskatino tą tokį gausų susidarymą. Šių juodulių“, – teigia Gamtos tyrimų centro atstovas Vaidotas Lygis.
Lapai ėmė kristi labiau, kaip aiškina žinovas, dėl staigaus atvėsimo. Kadangi apsikrėtę, krenta dar staigiau.
„Šitas grybas, jį galima naudoti, kaip indikatorių oro užterštumo. Būtent sieros dioksido. Kai jo yra daug, tai grybas jo nemėgsta. Tai reiškia, kuo švaresnis oras, tai tuo labiau jis turi galimybę pasireikšti. Tai kadangi jo yra daug, tai galima manyti, kad oras pakankamai švarus, bent jau sieros dioksido yra mažai“, – aiškina V. Lygis.
Vyresniems medžiams, anot specialisto, šis grybelis nepavojingas, o jaunesniems yra šioks toks pavojus. Gali sulėtėti medžių augimas, mažiau išaugti ir naujų. Tiesa, ne tik klevams šiemet kliuvo. Net aštuoniuose šimtuose hektarų Ignalinos rajone, Vaišniūnų girininkijoje, miškininkai aptiko pušinio pjūklelio pėdsakų.
„Nugraužia pušies spyglius. Dalis spyglių ruduoja, pušynas atrodo, kaip išdžiuvęs“, – pasakoja Valstybinių miškų urėdijos atstovas Marius Ivanauskas.
Pušinis pjūklelis – vabzdys, panašus į musę ar vapsvą. Bet jo sukeliami nuostoliai – milžiniški.
„Pasekmės bus miško ekosistemai. Beveik garantuotai tuose hektaruose neturėsim grybų, bus mažiau uogų. Saugomos rūšys gali nukentėti“, – tvirtina M. Ivanauskas.
Pušynuose rasta ir verpiko vienuolio pagausėjimo požymių. Jeigu vabzdžiai per žiemą neišnyks, pavasarį miškininkai žada juos naikinti insekticidais.
