Ar pirkdami indų ploviklį, skalbimo priemones, kosmetiką atidžiai perskaitome vartojimo instrukciją, susipažįstame su etiketės turiniu, ženklais? Mūsų buityje atsiranda vis daugiau buitinės chemijos, jos besaikį naudojimą ypač skatina reklama. Apie buitinės chemijos bei kosmetikos naudojimą ir žalą kalbamės su Šiaulių visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja Jūrate Karalevičiene.
– Ką patartų rinktis sveikatos specialistai: sodą, skalbimo muilą ar rinkodaros siūlomą buitinę chemiją?
– Pastaruoju metu vis dažniau, ir, manau, teisingai grįžtama prie paprastų, bet laiko išbandytų priemonių: sodos, skalbimo muilo ir pan. Skalbimui naudojama buitinė chemija, ypač kvapnūs, minkštinantys bei įsisenėjusias dėmes išvalantys skalbimo milteliai, yra tarsi alergenų koncentratas. Alergines reakcijas taip pat gali sukelti nepakankamai išskalauta patalynė.
Alerginė reakcija pasireiškia ūmia sloga, akių bei odos paraudimu, perštėjimu ar išbėrimu. Kad skalbimo priemonių likučių neliktų, skalbinius reikėtų skalauti net iki 15 kartų. Todėl alergiški žmonės turėtų pasirinkti kuo švelnesnes, natūralesnes priemones ir jas gerai išskalauti. Organizmo reakcija priklauso nuo medžiagos koncentracijos bei ekspozicijos laiko.
Lygiai taip pat pavojinga cheminių medžiagų įkvėpti ar koncentruotos medžiagos užsipilti ant neapsaugotos odos. Reikėtų priminti, kad naudojant bet kokią cheminę medžiagą būtina naudoti ir asmenines apsaugos priemones: pirštines, kurios apsaugo ne tik nuo cheminės medžiagos poveikio, bet ir nuo mikrotraumų, o jei naudojamas aerozolis – reikalingas ir respiratorius.
Vis dažniau pasirodo dermatologų rekomendacijų – neplauti kasdien plaukų, duše naudoti kuo mažiau odą dirginančių priemonių. Mokslininkai akcentuoja, kad kuo švaresnė aplinka, tuo dažnesnės alergijos, kuo sterilesnėje aplinkoje auga vaikas, tuo didesnė tikimybė, kad jis sirgs alergija ar imunine liga.
– Taip pat populiarėja nuomonė, jog reikėtų vengti naudotis indaplovėmis, nes iš švarių indų labai dažnai suvalgoma porcija chemikalų.
– Daug šeimų naudoja indaploves, todėl labai svarbu, kad priemonės, dedamos į indaploves, būtų saugios ir gerai nuskalaujamos. Auginantiesiems mažamečius vaikus patartina skalavimo programą pakartoti papildomai. Būtina priminti, kad visos buityje naudojamos cheminės medžiagos privalo būti laikomos tam skirtoje taroje ir saugioje nuo vaikų vietoje. Analizuojant apsinuodijimų tendencijas, stebimi dažni atsitiktinių apsinuodijimų atvejai, kai būtent nežymėtoje taroje laikomais chemikalais apsinuodija ne tik vaikai, bet ir suaugusieji. Pasitaiko, jog chemikalai laikomi maisto produktams skirtoje taroje, pavyzdžiui, skiediklis supilamas į gaiviųjų gėrimų butelį, ir žmogus, norėdamas atsigerti, sunkiai apsinuodija.
– Kur turėtų kreiptis žmogus, nusipirkęs nekokybiškos kosmetikos ar buitinės chemijos (jei, pavyzdžiui, nuo jos išbėrė)?
– Svarbu priminti, kad perkant buitinės chemijos priemonę, kosmetikos gaminį, reikia pasiteirauti priemonės sertifikato, naudojimo instrukcijos, sužinoti, ar priemonė registruota. Lietuvoje galioja tvarka, pagal kurią prieš tiekiant į Lietuvos rinką ir naudojant biocidus, juos būtina autorizuoti arba registruoti, o kosmetikos gaminiai Lietuvoje notifikuojami. Dėl nesaugios kosmetikos ar buitinės chemijos gaminių reikia kreiptis į Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos teritorinį skyrių arba į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą.
– Kosmetika 6 metų mergaitėms, specialūs kvapai kūdikiams… Tai naudinga ar rinkodaros triukai?
– Kartais, ypač paaugliai, reklamuojamomis priemonėmis patiki, tarsi tai būtų sveikatos specialistų patarimai, ir naudoja viską beatodairiškai. Mažamečiams siūloma kosmetika – tai rinkodara vaikų sveikatos sąskaita. Ne veltui medikai prašneko apie dvidešimtmetes su keturiasdešimtmetės oda. Tai ankstyvo kosmetikos naudojimo padarinys. Kad mergaitės kosmetiką naudoti pradėtų kuo vėliau, pirmiausia turi pasirūpinti šeima. Taip pat reikėtų akcentuoti vaikų ugdymo įstaigų darbuotojų svarbą, nes dažnai vaikai sutrinka, kai šeimoje puoselėjamos vertybės, ugdymo įstaigoje tiesiog ignoruojamos ar net paneigiamos. Civilizuota visuomenė pirmiausia turi pasirūpinti, kad vaikai išmoktų pasirinkti sveikas, odai nekenkiančias priemones ir saikingai jas naudotų.
– Kokias buitinės chemijos priemones turėtų naudoti šeimos, auginančios mažamečius vaikus?
– Šeimose, kur auga mažamečiai vaikai, ypač atsakingai reikia rinktis buitinės chemijos priemones ir kuo mažiau jų naudoti. Juk dažnai užtenka vien drėgno valymo, nebūtina kiekvieną kartą naudoti dezinfekuojančias, nuriebinančias medžiagas. Mokslinės studijos įrodo, kad aplinkos sterilizavimas silpnina žmogaus imuninę sistemą, o tai lemia didėjantį sergamumą, ypač vaikų.
Kad būtų sumažinta rizika vystytis alerginėms ligoms, vaikų kambariuose ypač svarbu nenaudoti įvairių sintetinių kvapų, aerozolių. Būtina atkreipti dėmesį, kokį muilą renkatės. Jei muilo gamybai naudojamos papildomos dezinfekuojamosios medžiagos, tikimybė, kad dažnas jo naudojimas gali pažeisti natūralią apsauginę odos funkciją, yra kur kas didesnė, negu prausiantis muilu su natūraliomis drėkinamosiomis medžiagomis. Vaikams antibakterinio muilo rekomenduojama visai atsisakyti. Be to, skalbiant vaikų, ypač kūdikių, rūbelius, patalynę, reikėtų naudoti būtent tai amžiaus grupei skirtus gaminius, testuotus dermatologų, bekvapius, be papildomų sintetinių minkštiklių ir pan., ir svarbiausia – labai gerai išskalauti.
– Kaip parduotuvėse atskirti kokybišką buitinę chemiją?
– Kiekviena legali prekė privalo turėti kokybės sertifikatą, naudojimo instrukciją. Šie dokumentai turi būti pateikiami pirkėjui pageidaujant prekybos vietoje.
