Metai po metų vien skandalai, išsišokimai ir teismo bylos, o dabar dar ir Rubi. Ir Nadia. Ką jau kalbėti apie Noemi, kuri buvo anksčiau ir yra pusiau pamiršta – dažyta šviesiaplaukė neapolietė Vyriausybės vadovą vadino „tėtuku„, o kai aplankydavo jį Romoje, politika būdavo atidedama į šalį. „Tėtukas“ atvyko į Noemi 18-ąjį gimtadienį, dėl to kilo baisus skandalas ir subyrėjo jo santuoka. Silvijaus Berluskonio (Silvio Berlusconi) antroji žmona Veronika Lario (Veronica Lario) paskelbė nutraukianti santykius su galingiausiu Italijos žmogumi, tiesa, pavirkavusi, kad, deja, „slibinui vis dar atsiranda mergelių„.
Gerasis „tėtukas“ Berluskonis
Mergelių, kaipgi. Kol oficialiai vis dar vyras ir žmona Berluskoniai teisme pešėsi dėl šimtų milijonų, vakarėliai slibino rezidencijoje vyko toliau. Vietoj mergelių atvyksta profesionalės. Romos Graciolio rūmuose, kur S.Berluskonis gyvena nuomininko teisėmis, prostitutė Patricija Dadarijo (Patrizia D'Addario) namų šeimininko meilius šnabždesius įrašė į garsajuostę. Dadarijo išgarsėjo po nakties „Putino lovoje„ - rusas lovą kadaise padovanojo savo draugui S.Berluskoniui. Venecijos kino festivalyje ji pasirodė tarsi kino žvaigždė. Jos atsiminimų knyga tapo bestseleriu, šiuo metu ją galima už pinigus pasikviesti kaip “vakaro žvaigždę“ ar jo vedėją. Tuo tarpu Noemi Leticija pasuko į mados vandenis. Nadia norėjo į televiziją, tiksliau - į itališkąją „Big Brother„, kuri rodoma per S.Berluskonio televiziją. Darbo televizijoje Nadia negavo, užtat už du pasimatymus su senuoju ponu gavo 10 000 eurų. Tai buvę pinigai už tylėjimą, vėliau pareiškė ji policijoje. Per vakarėlius iš jo miegamojo išeidavusios labai jaunos, 17-metės - 18-metės mergaitės, pasakojo ji. Nadiai yra 27-eri, ji dirba prostitute, o kai jai paskambino mama, ji perdavė ragelį premjerui. „Mes visi badmiriaujame, o jūs nieko nedarote“, - papriekaištavo moteris 74 metų vyrui, kuriam parsidavė jos duktė. Rubi iš tiesų vadinasi ne Rubi, bet pusė pasaulio dabar žino ją kaip Rubi. Rubi Rubakuori (Ruby Rubacuori), širdžių ėdikė, yra jos slapyvardis. Ji yra kilusi iš Maroko, 17-os buvo pakviesta į vieną S.Berluskonio vakarėlių, tačiau, pareiškė ji vėliau, „nieko neįvyko„. Nieko? Rubi yra pagrindinė tyrimo dėl prostitucijos skatinimo ir narkotikų prekybos veikėja, o įtariami asmenys iš artimiausios premjero aplinkos. S.Berluskonis yra Rubi geradarys: kai ji buvo sulaikyta dėl vagystės, Vyriausybės vadovas paskambino Milano policijos viršininkui. Asmeniškai. Ir pareiškė, kad Rubi yra Egipto prezidento Hosnio Mubarako giminaitė, todėl esą yra nepatogu įkišti ją į įprastą išsiunčiamų iš šalies nusikaltusių užsieniečių stovyklą. Tos stovyklos yra skandalas, žmogaus teisių organizacijos nuolat jas kritikuoja. Bet pasaulis kalba apie Rubi ir S.Berluskonio komentarą: “Geriau domėtis gražiomis merginomis nei būti homoseksualiam“.
Amoralumo tradicijos
Daugelis žmonių negali suvokti, kaip toks žmogus valdo Italiją.
Taip, nesuvokiama, kad S.Berluskonis valdo Italiją. Taip, italams nemalonu būti valdomiems S.Berluskonio. Bent jau daugumai italų. Tiems, kurie negali arba nebegali pelnytis iš berluskonizmo, nes jie, tarkime, dirba ne savarankiškai, o yra tarnautojai ir turi mokėti mokesčius. Arba tie, kurie yra katalikai, tai yra, priklauso ir Italijoje vis nykstančiai mažumai. „Italija šiandien serga kaip didžiojo maro laikais, - sakė Dionidžis Tetamancis (Dionigi Tettamanzi), Milano kardinolas. - Amoralumas plinta visuose mūsų visuomenės sluoksniuose. Su didžiausiomis problemomis susiduria tėvai, turintys paaiškinti savo vaikams, kas čia vyksta. Ir tie, kurie galbūt turi dukterų, tokio pat amžiaus kaip tos merginos, kurių nuotraukos mirga visuose laikraščiuose„, - Vyriausybės vadovo draugužių amžiaus dukterų.
D.Tetamancis tik nepasakė, kad ir Noemi, Nadia ir Rubi turi mamas. Lygiai kaip mamas turi merginos, pasirodančios įvairiuose grožio konkursuose ir atrankose į pigius televizijos šou. Mamas, kurios įsivaizduoja, kad jų dukroms nėra geresnių ateities perspektyvų kaip patikti galingiesiems. Politikams, televizijų bosams, futbolininkams. Galbūt jos nužengs taip toli kaip Mara Karfanja (Mara Carfagna). Ši kadaise buvo šokėja, nuoga pozavo vienam iš tų kalendorių, kurie puošia Italijos automobilių remonto dirbtuves. O paskui S.Berluskonis paskyrė ją lygių galimybių ministre. Cinizmo viršūnė šalyje, kurios feministinis judėjimas kadaise buvo pažangiausias Europoje. Italija “nurijo“ Marą Karfanją. Valdant S.Berluskoniui, priprantama prie visko. Taip pat prie to, kad šalis 2010 m. penkis mėnesius neturėjo ekonomikos ministro, nes ankstesniajam teko atsistatydinti dėl korupcijos skandalo. S.Berluskonis tiesiog nieko nepaskyrė į jo vietą. Kam Italijai ekonomikos ministras? Juk yra Mara Karfanja, kuri globoja Libijos vadovą Kadafį, kai šis atvyksta į Romą ir į Korano valandą pasikviečia 200 išvaizdžių italių. Suprantama, už užmokestį.
Italija yra sena šalis su sena, skandalų kupina istorija. Jau imperatorienė Mesalina rengdavo orgijas, o kai jų suteikiamo adrenalino nebepakako, naktį išslinkdavo iš savo rūmų ir Romos lindynėje parsidavinėdavo kaip prostitutė. Italija niekada nebuvo puritoniška šalis, net Renesanso epochos popiežiai turėjo gausias šeimas. Aleksandras VI valdyti mielai patikėdavo savo dukrai Lukrecijai, o Paulius III turėjo homoseksualų sūnų. Romos palaidumu piktinosi padorusis vokietis vienuolis Martinas Liuteris (Martin Luther), bet patys romėnai piktinosi daug mažiau. Italija iš tikro jau seniai žino, kad valdžios postus užima ne moralės apaštalai.
Vieši geismai slepia tikrą pavojų
Bet dabar vienas skandalas keičia kitą. Tarsi pigiame romaniūkštyje liaudis kasdien gauna porciją Rubi ir Nadios istorijos tęsinio ir praryja tas istorijas kaip paskutinį „serialą„ prieš porą mėnesių. Tuomet jo herojus buvo ne S.Berluskonis, o jauna mergina iš Apulijos, kurią pagrobė ir nužudė giminaičiai. Žiniasklaida tada platino vis naujas kraupias detales, o naujieną, kad lavonas surastas, nevilties apimta motina sužinojo iš tiesioginės RAI laidos. Gyvai per pirmąją RAI programą buvo transliuojamos ir gedulingos mišios už vargšę merginą iš jos gimtojo miestelio stadiono. O kai kilo ciniško turizmo po niūrios šeimos dramos vietas banga, RAI ir vėl apie tai pranešė, šįkart, aišku, apstulbusi.
Monstrus, kuriais skundžiasi, Italijos žiniasklaida sukuria pati. Visa, be išimčių. Net katalikiškasis „Avenire“, Italijos vyskupų konferencijos dienraštis, jau turi sporto puslapius, nes be jų “pramogų demokratijos„ šalyje Italijoje neišsilaikysi. Visiškai logiška, kad Vyriausybės vadovas pramogauja daugiau už visus, bet tai nėra tikrasis skandalas. Pirkti moteris nėra nusikaltimas, kaip teisingai pastebėjo Milano prokuratūra: “Mes domimės nusikaltimais, o ne asmeniniais reikalais“. Problema yra ta, kad ne tik italams, bet ir užsieniui S.Berluskonio asmeniniai reikalai seniai yra įdomesni už tuos teismuose nagrinėjamus nusikaltimus, kurie siejami su S.Berluskonio vardu - klastojimu, mokesčių slėpimu, kyšininkavimu. Tai skamba ne seksualiai, bet liečia visus. Premjeras, norintis pakeisti Konstituciją, kad įtvirtintų būtent tai, šaliai yra daug pavojingesnis už penkių anūkų senelį, kurio geismų objektai tampa vis jaunesni. Šėtoniškojo S.Berluskonio genijaus esmė yra ta, kad jis sugeba vujaristų visuomenės dėmesį nukreipti nuo demokratijos egzistencinės krizės. Italijai ir pasauliui jis siūlo nepertraukiamą realybės šou, tiek per televiziją, tiek tikrajame gyvenime. Ir niekas jau nebekalba apie pilietinį karą dėl šiukšlių išvežimo Neapolyje arba apie valstybės skolas, jaunimo nedarbą, neofašistus futbolo stadionuose ir separatistus šalies šiaurėje. Visa tai yra tik S.Berluskonio šou fonas. Naivu manyti, kad norint jo atsikratyti pakanka paimti į rankas televizoriaus pultelį.
Milda KUNSKAITĖ
