Steponas BUTAUTAS
Mažiau nei per mėnesį Kauno apylinkėse nusižudė 4 paaugliai. Paskutinis jų pasikorė palikęs kažkokį mįslingą laišką. Daug ką pasakantis ir dar vienas sutapimas - Jungtinių Tautų Vaikų fondas kaip tik šiomis dienomis pranešė, kad atlikus tyrimus paaiškėjo, jog Lietuvos vaikai yra patys nelaimingiausi Europoje.
Šuoliai į nebūtį
Tą rytą devintokas iš namų išėjo kaip įprasta, tačiau į mokyklą nenuėjo. Veltui močiutė jo laukė ir po pamokų - pravažiavo ne vienas autobusas, bet penkiolikmečio nebuvo. Grįžusi iš darbo motina sūnų surado pasikorusį daržinėje... Paskutiniame laiškelyje paauglys parašė, esą iš gyvenimo jis pasitraukia tik laikinai ir kad po 3 metų atgimsiąs valdovu. Laiške yra ir daugiau filosofinių apmąstymų, indiškų žodžių. Specialistai nesieja o su tradicine Indijos filosofija pagrįstais religiniais judėjimais, nes jie neskatina savižudybės.
Prisimintos trys ankstesnės mergaičių savižudybės ir apie tai, kad jų mirtys buvo siejamos su emo judėjimu. 17 metų Kauno dailės gimnazijos vienuoliktokės kūnas buvo surastas prie Kęstučio gatvėje esančio apleisto daugiaaukščio. Manoma, kad mergina nušoko iš 12 aukšto. Praėjus 2 dienoms, kelyje Kaunas - Marijampolė - Suvalkai nusižudė geriausia septyniolikmetės draugė, tos pačios mokyklos 16 metų moksleivė. Ji, vos sugrįžusi iš savo draugės šermenų, šoko nuo viaduko.
Praėjo dar trys dienos. P. Eimučio jaunimo mokyklos 15 metų devintokė iššoko iš namo laiptinės, esančios tarp vienuolikto ir dvylikto aukšto. Ji irgi buvo pažįstama su iš gyvenimo prieš kelias dienas pasitraukusia septyniolikmete. Tada Lietuvoje bene pirmą kartą ir buvo prabilta apie neformalų emo jaunimo judėjimą, nors pasaulyje jis gyvuoja jau trečias dešimtmetis.
"Įpilkit man kraujo gyvo"
Šis judėjimas, visų pirma kaip kaip muzikinis, kilo Jungtinėse Valstijose. Judėjimo nariai klausėsi sunkaus roko, bet nespjovė ir į jausmingą muziką. Po muzikos atsirado ir savotiškos šukuosenos, drabužiai - kad skirtųsi iš kitų. Jaunuoliai, kurie pripažįsta emo stilių veidus, dengia juodais plaukais, į lūpas veriasi auskarus, net ir nagus lakuojasi juoda spalva. Emo judėjimas į Lietuvą atėjo pavėluotai ir dabar yra lyg ir ant bangos. Gotai, metalistai, pankai - jau praeitis, o dabartis tiems, kurių gyvenimo esmė - nelaiminga meilė, skausmas ir mirtis. Emo dalyviai dažniausiai yra susiję su menu, mėgsta poeziją. "Įpilkit man į stiklinę vyno,/ įpilkit man ašarų savų./ Įpilkit man kraujo gyvo,/ Įpilkit tai, kuo aš tikiu", - panašių eilėraščių gausu emo gerbėjų tinklapiuose. Visa tai niekam nekliūtų, tačiau emo dalviai per daug dėmesio skiria mirčiai, nori parodyti, kad jos visai nebijo. Todėl kai kur šis judėjimas susilaukė priešininkų. Rusijos Dūma net įstatymais bandė jį uždrausti, tačiau nepavyko. Juk uždraustas vaisius visuomet yra saldesnis.
Bėda yra ne pats judėjimas, bet tai, kad paaugliai išvis nelabai ko klauso. Jie patys sako, kad jiems nelabai svarbu, kokiam judėjimui ar sektai priklausyti. Svarbu tik kad tas judėjimas eitų prieš srovę, svarbu prieš ką nors protestuoti. Kaip sakė viena emo gerbėja, jei visus tuos, kurie šoka nuo stogo ar kariasi, priskirsime emo tai tokių "emo" bus vos ne pusė Lietuvos. Ir mergina labai aiškiai, be jokių psichologų, paaiškino, kad visa tai daroma dėl dėmesio trūkumo. "Tai kodėl tada stebėtis, kad vaikučiai vaikšto "baisuokliškai" pasidabinę? - rašo jau išaugusi iš emo gerbėjų mergina. - Jiems trūksta dėmesio ir taip jie bando jo gauti iš aplinkinių. Tas žinojimas, kad esi ne toks kaip visi, teikia tam tikrą pasitenkinimą, pasididžiavimą savimi, išskirtinumo pojūtį."
O iš kur bus tas dėmesys šeimoje, jei vaikams nėra laiko. To paties minėtojo tyrimo išsiaiškinta, kad Lietuvoje tėvai su vaikams per parą bendrauja vidutiniškai 7 minutes.
Savižudybė - nuodėmių nuodėmė
Viena psichologė papasakojo tokią istoriją. Į ūmių apsinuodijimų skyrių buvo atvežta vienuoliktos klasės moksleivė Agnė. Mergina vos nenusižudė namuose, kitame kambaryje ramiai besišnekučiuojant tėvams. Kai į šios šeimos butą paskambino greitosios pagalbos felčerė, duris atidarę tėvai labai nustebo - patarė medikei pasitikslinti adresą. Tačiau ši buvo atkakli - pasiteiravo, ar jų dukters vardas - Agnė, tada įsiprašė vidun. O mergina jau gulėjo ant grindų be sąmonės...
Kaip vėliau paaiškėjo, dvasinių problemų turėjusi, tačiau jas kaip įmanydama nuo tėvų slėpusi mergina išgėrė didelį kiekį medikamentų, po to parašė atsisveikinimo laišką ir dar sugebėjo surinkti psichologinės pagalbos telefono numerį. Anot gydytojos psichiatrės, toliau viskas vyko kaip populiariame dokumentiniame seriale "Pagalbos telefonas 911". Telefono ragelį pakėlė patyrusi psichologė, suvokusi, kokia esanti merginos būklė, nė sekundei nenustojo bendrauti su mergina, išsiaiškino jos gyvenamąją vietą ir iškvietė medikų brigadą. Agnė su psichologe kalbėjosi tol, kol, ėmus veikti medikamentams, krito be sąmonės... Kai šios jaunos merginos gyvybę pavyko išgelbėti, laimingi josios tėvai ilgai dėkojo ir ūmių apsinuodijimų skyriaus gydytojams, ir pirmajai į pagalbą atėjusiai psichologei. Džiaugsmo ašaras šluostėsi ir pati Agnė, tik po šiurpios akistatos su mirtimi suvokusi, kokios buvusios menkos jos problemėlės.
Beje, ir šią istoriją papasakojusi psichologė sakė, kad jaunuoliai, paaugliai labai skausmingai reaguoja į tolerancijos, pagarbos stoką, o būdami maksimalistai, jie gali griebtis kraštutinių veiksmų. Tėvai turi būti dėmesingi savo vaikams ir nuo mažų dienų jiems diegti, kad nieko nėra baisiau, kaip pakelti ranką prieš save.
Kodėl žudosi paaugliai - neretai gyvenantys pasiturinčiose šeimose, viskuo aprūpinti? Gydytojos psichiatrės J. Grebelienės įsitikinimu, kiekviena žmonių amžiaus grupė, kaip ir socialinė padėtis visuomenėje, turi savų problemų ir savų sunkumų. Kartais, anot gydytojos, į skyrių patenka net keli bandę nusižudyti tos pačios mokyklos moksleiviai, o tai rodo, jog kai kuriose mokyklose mokytojų santykiai su vaikais yra komplikuoti, jų tarpusavio bendravime stinga tolerancijos, pagarbos.
Vyrai dažniau nusižudo, moterys - dažniau bando
Gydytojos psichiatrės J. Grebelienės turimais duomenimis, vyrai dažniau nusižudo, o moterys dažniau bando žudytis.
Gydytoja apgailestavo, jog kartais į skyrių patenka bandę žudytis jau pažįstami pacientai. Atgavę sąmonę, jie neretai netgi priekaištauja, kodėl buvę išgelbėti, kiti išvis nesileidžia į jokias kalbas, atsisako su medikais bendrauti. Antai viena vidutinio amžiaus moteris keletą dienų, į palatą įėjus psichiatrei, užsidengdavo galvą apklotu. Kita pacientė, vos pasijuto stipriau, iššoko pro ketvirtojo aukšto langą, tačiau, laimė, liko gyva. Tokiems žmonėms ypatingai reikalinga neatidėliotina psichologo ar psichiatro pagalba.
