Benediktas Vanagas bus vienas iš trijų Lietuvos lenktynininkų, bandysiančių įveikti sunkiausią pasaulio ralį. Ekspertai spėja, kad jis galutinėje rikiuotėje bus aukščiau nei Antanas Juknevičius ar Vaidotas Žala.
„Į Buenos Aires išvykstame gruodžio 30 dieną, tad iki starto turėsime tik keturias dienas. O tada prasidės didžiausias kitų metų iššūkis“, - pokalbį pradėjo jau kelionės nuotaikomis gyvenantis B.Vanagas.
Benediktai, kokie didžiausi skirtumai jūsų laukia lyginant su tuo, ką turėjote prieš metus?
Kalbant apie techniką, tai automobilis išliko praktiškai toks pat, kokį turėjome praėjusiame Dakare. Aišku, padarėme keletą evoliucijų, kurios buvo padarytos dėl patogumo. Šiemet daug investavome į serviso techniką, turime naują technikos sunkvežimį, su kuriuo komanda galės geriau ir patogiau atlikti savo funkcijas.
Turiu naują šturmaną iš Lenkijos. Su juo pastarąjį pusmetį nemažai dirbome, startavome dviejuose pasaulio maratono taurės etapuose.
O kalbant apie patį Dakarą? Jis labai skirsis nuo praėjusio?
Taip, šiemet jis bus ypač sudėtingas. Mes turėsime labai aršią konkurenciją, nes startuos itin daug techniškų ekipažų. Taip pat visą Dakaro elitą papildė dar keli pasaulinio lygio lenktynininkai, tokie kaip devynis kartus pasaulio ralio čempionas Sebastianas Loebas ar Mikko Hirvonenas.
Pats ralis šįkart bus labai sudėtingas techniškai. Nepaisant to, kad Dakaras ir šiaip jau visada būna sudėtingas, tačiau šįkart organizatoriai planuoja, kad viskas bus dar žymiai sunkiau.
Ką turite omeny sakydamas, jog bus ypač sudėtinga techninė pusė?
Sudėtinga bus paviršiaus prasme arba gamtos prasme, kurią mums reikės įveikti. Pagal pirminį planą trasa buvo paskelbta Čilėje, kur buvo numatyta be galo daug smėlio. Galiausiai, dėl gamtos stichijų Čilė, likus pusmečiui, atsisakė dalyvauti šiame projekte.
Tada organizatoriai perbraižė trasą, todėl teks startuoti Argentinoje, vėliau persikelsime į aukštikalnes Bolivijoje, kur lenktyniausime penkių kilometrų virš jūros lygio aukštyje ir vėl grįšime atgal.
Sakykite, pagal ką pasirenkate savo šturmaną?
Šturmanui reikalavimų puokštė yra labai didelė.
O kokia prasmė tuos šturmanus taip dažnai keisti?
Tiek automobilis, tiek vairuotuojas, tiek šturmanas, tiek komanda, tiek atsarginės detalės yra įrankiai rezultatui pasiekti. Šie išvardinti ir dar neišvardinti veiksniai sudaro galimybę gerinti arba bloginti rezultatą. Mūsų manymu, šturmano pakeitimas mūsų komandai turėtų išeiti į naudą.
Aišku, galime sakyti, kad dabar žengsime nedidelį žingsnelį atgal, nes su naujuoju šturmanu Dakare dar nesu važiavęs, tačiau po to žengsime milžinišką žingsnį į priekį. Mums trūko truputėlį tam tikrų specialių kompetencijų, kurias norėjome pasigerinti būtent su šiuo šturmanu. Visus sprendimus darome tik tam, kad būtumėm dar geresni.
Nemanote, kad tas žingsnelio žengimas atgal tiesiogiai gali atsiliepti ir galutinei vietai?
Jeigu galvočiau, kad galiu užimti prastesnę vietą, negu šiais metais, tai turbūt nevažiuočiau apskritai. Regresas niekam nėra reikalingas.
Aišku, Dakaras yra sudėtingiausios lenktynės planetoje, kuriose finišo nepasiekia net penkiasdešimt procentų lenktynininkų. Mūsų rezultatas kol kas yra 3:0 – tai yra, mes tris kartus startavome ir visus tris kartus finišavome. Būsimose lenktynėse, neabejoju, kad būsime geresni, tačiau visų pirma mums ir vėl reikės pasiekti finišą.
O apie konkrečią vietą, kuri tenkintų, galvojate?
Norėčiau nugalėti Dakare, bet puikiai suprantu, kiek daug reikia padaryti, kad ten atsidurčiau. Turint galvoje, kad mūsų priešininkai yra stipriausios pasaulio komandos, kurių galimybės mūsiškes viršija bent šimtą kartų, suprantama, kad tai nėra taip paprasta padaryti.
Dar kartą paklausiu, kokia galutinė vieta jus tenkintų būsimose lenktynėse?
Morališkai gerai jausčiausi pagerinęs galutinį rezultatą, nors.. tarkim, praėjusiose lenktynėse iki rankos lūžio ir tam tikrų kitų nelaimių Dakare, mes buvome pakilę iki septynioliktos vietos. Man labai sunku prognozuoti, nes kiekvienas Dakaras yra be galo skirtingas.
O ta septyniolikta vieta – realus rezultatas?
Šių metų mūsų Dakaro moto yra išmintis, o tikslas – padaryti kuo mažiau klaidų. Pagal greitį mes esame dešimtuke. Tikrai. Praėjusiame Dakare, net lūžusia ranka vieną dieną finišavome ketvirti. Tai parodo, kad galime būti greiti. Tiesa, įveikti labai greitai vieną dieną toli gražu nėra viskas, nes tokių dienų yra trylika.
topsport.lt
