„Tuoj būsiu. Jau skrendu“ – tokią žinutę gauna B. Vanago komanda likus 10 minučių iki sutarto susitikimo pradžios. Už gerų penkių minučių Paluknio aerodrome virš horizonto link Vilniaus pasirodo nedidukas, bet sparčiai link nusileidimo tako judantis lėktuvas. Dar po poros akimirkų matyti, kaip išsiskleidžia jo ratai. Lėktuvas nusileidžia ant žemės, o mojuodamas pilotas įvairuoja transporto priemonę į šalia aerodromo esančios kavinės aikštelę. Tik vienas žmogus į susitikimą gali atvykti tokiu būdu – Lietuvos aviacijos legenda Jurgis Kairys.
Vis daugiau laiko užsienyje praleidžiantis Jurgis Kairys šį kartą akrobatinio skraidymo subtilybes ir tam skirtą techniką pasakojo lenktynininko Benedikto Vanago Youtube kanalo rubrikoje „Vanagas Extreme Machines“.
Ekstremali mašina...
Šį „Vanagas Extreme Machines“ serija išskirtinė – joje pirmą kartą dalyvauja ne žeme važiuojanti mašina, o lėktuvas. Tai Jurgio Kairio pasirodymams ir treniruotėms naudojamas JAK-52 (arba YAK-52) modelis. Anot rubrikos herojaus, 1978 m. pradėto gaminti JAK-52 sukūrimas buvo istoriškai logiškas dalykas. Poreikis dviviečiam mokomajam akrobatiniam lėktuvui atsirado tada, kai šio modelio pirmtakų paprasčiausiai nebepakako sudėtingesnėms figūroms bei jų kombinacijoms.
JAK-52 modelio parametrai yra specifiški akrobatiniam lėktuvui. 7,7 m ilgio ir 9,3 m pločio orlaivis gali skraidinti iki 300–400 kg krovinį, tačiau išvysto apie 400 km / h greitį. Akrobatinė specifika lemia ir tai, kad du 62 l talpos bakai leistų nuskristi tik apie 400 km. Jurgis Kairys sako, kad akrobatams skrendamas atstumas nėra tinkamiausias matavimo vienetas ir patikslina, kad su pilnomis JAK-52 atsargomis galima atlikti dvi 25 minučių trukmės treniruotes ir palikti saugumo sumetimais būtiną kuro kiekį, kuriuo pakaktų skristi dar 30 minučių.
...ir dar ekstremalesnis pilotas
B. Vanagas pripažįsta, kad jam asmeniškai įspūdingesnis už ir taip ekstremalų lėktuvą yra jo pilotas. Juk Jurgio Kairio pristatyti nei Lietuvoje, nei pasaulyje nereikia. Jo biografija kalba pati už save – lakūnas yra ne tik bent septynis kartus lipęs ant pasaulio čempionato podiumų, bet ir savo vardą į istoriją įrašęs išrasdamas ar pirmą kartą atlikdamas akrobatines figūras. Pavyzdžiui, sportininkas savo vardu pavadino sukurtą Kairio ratą bei pirmasis atliko Pugačiovo Kobros manevrą, kurį iki tol atlikę buvo nebent kariniai naikintuvai. Negana to, Jurgio Kairio inicialais yra pavadintas ir akrobatinio lėktuvo modelis „JUKA“.
„Galima paskraidinti, kad žmogui patiktų, galima supažindinti, kas yra oro akrobatika arba galima keleivį šiek tiek pakankinti“ – į tokius lygius skraidymą akrobatiniu lėktuvu skirsto Jurgis Kairys. Abu laidos dalyviai pastebi, kad tarp akrobatinio skraidymo ir Dakaro lenktynių daug panašumų. „Toyota Gazoo Racing Baltics“ komandos bolidas ir JAK-52 naudoja ne tik tuos pačius AVGAS degalus. Abu sportininkai yra įsitikinę, kad geriausias talismanas varžybose – pasiruošimas.
Prieš B. Vanagui sėdant į keleivio (tiksliau, kadangi lėktuvas mokomasis – instruktoriaus) vietą, lakūnas ramino, kad įprastai kūno vestibuliariniam aparatui iššūkių sukeliantis skrydis, B. Vanagui turėtų praeiti sklandžiai, mat lenktynininko kūnas yra pripratęs prie didelių jėgų ir greito judėjimo lenktynėse.
„Tuoj būsiu. Jau skrendu“ – tokią žinutę gauna B. Vanago komanda likus 10 minučių iki sutarto susitikimo pradžios. Už gerų penkių minučių Paluknio aerodrome virš horizonto link Vilniaus pasirodo nedidukas, bet sparčiai link nusileidimo tako judantis lėktuvas. Dar po poros akimirkų matyti, kaip išsiskleidžia jo ratai. Lėktuvas nusileidžia ant žemės, o mojuodamas pilotas įvairuoja transporto priemonę į šalia aerodromo esančios kavinės aikštelę. Tik vienas žmogus į susitikimą gali atvykti tokiu būdu – Lietuvos aviacijos legenda Jurgis Kairys.
Vis daugiau laiko užsienyje praleidžiantis Jurgis Kairys šį kartą akrobatinio skraidymo subtilybes ir tam skirtą techniką pasakojo lenktynininko Benedikto Vanago Youtube kanalo rubrikoje „Vanagas Extreme Machines“.
Ekstremali mašina...
Šį „Vanagas Extreme Machines“ serija išskirtinė – joje pirmą kartą dalyvauja ne žeme važiuojanti mašina, o lėktuvas. Tai Jurgio Kairio pasirodymams ir treniruotėms naudojamas JAK-52 (arba YAK-52) modelis. Anot rubrikos herojaus, 1978 m. pradėto gaminti JAK-52 sukūrimas buvo istoriškai logiškas dalykas. Poreikis dviviečiam mokomajam akrobatiniam lėktuvui atsirado tada, kai šio modelio pirmtakų paprasčiausiai nebepakako sudėtingesnėms figūroms bei jų kombinacijoms.
JAK-52 modelio parametrai yra specifiški akrobatiniam lėktuvui. 7,7 m ilgio ir 9,3 m pločio orlaivis gali skraidinti iki 300–400 kg krovinį, tačiau išvysto apie 400 km / h greitį. Akrobatinė specifika lemia ir tai, kad du 62 l talpos bakai leistų nuskristi tik apie 400 km. Jurgis Kairys sako, kad akrobatams skrendamas atstumas nėra tinkamiausias matavimo vienetas ir patikslina, kad su pilnomis JAK-52 atsargomis galima atlikti dvi 25 minučių trukmės treniruotes ir palikti saugumo sumetimais būtiną kuro kiekį, kuriuo pakaktų skristi dar 30 minučių.
...ir dar ekstremalesnis pilotas
B. Vanagas pripažįsta, kad jam asmeniškai įspūdingesnis už ir taip ekstremalų lėktuvą yra jo pilotas. Juk Jurgio Kairio pristatyti nei Lietuvoje, nei pasaulyje nereikia. Jo biografija kalba pati už save – lakūnas yra ne tik bent septynis kartus lipęs ant pasaulio čempionato podiumų, bet ir savo vardą į istoriją įrašęs išrasdamas ar pirmą kartą atlikdamas akrobatines figūras. Pavyzdžiui, sportininkas savo vardu pavadino sukurtą Kairio ratą bei pirmasis atliko Pugačiovo Kobros manevrą, kurį iki tol atlikę buvo nebent kariniai naikintuvai. Negana to, Jurgio Kairio inicialais yra pavadintas ir akrobatinio lėktuvo modelis „JUKA“.
„Galima paskraidinti, kad žmogui patiktų, galima supažindinti, kas yra oro akrobatika arba galima keleivį šiek tiek pakankinti“ – į tokius lygius skraidymą akrobatiniu lėktuvu skirsto Jurgis Kairys. Abu laidos dalyviai pastebi, kad tarp akrobatinio skraidymo ir Dakaro lenktynių daug panašumų. „Toyota Gazoo Racing Baltics“ komandos bolidas ir JAK-52 naudoja ne tik tuos pačius AVGAS degalus. Abu sportininkai yra įsitikinę, kad geriausias talismanas varžybose – pasiruošimas.
Prieš B. Vanagui sėdant į keleivio (tiksliau, kadangi lėktuvas mokomasis – instruktoriaus) vietą, lakūnas ramino, kad įprastai kūno vestibuliariniam aparatui iššūkių sukeliantis skrydis, B. Vanagui turėtų praeiti sklandžiai, mat lenktynininko kūnas yra pripratęs prie didelių jėgų ir greito judėjimo lenktynėse.
