Mokyklos, kurias planuojama uždaryti, išsikovojo teisę komplektuoti devintąsias klases, o Pradinė mokykla rudenį turės net tris pirmokų klases.
2012–2013 mokslo metais miesto bendrojo lavinimo mokyklos miesto Tarybos sprendimu galės komplektuoti 576 klases – keturiais klasių komplektais daugiau nei buvo numatyta parengtoje programoje. Taigi po posėdžio džiugiai nusiteikę į savo mokyklas grįžo net keturių švietimo įstaigų atstovai – jie išsikovojo teisę komplektuoti pirmąsias ir devintąsias klases.
Tiesa, Tarybos posėdyje neapsieita be kuriozų ir pykčio protrūkių. Nepasiskelbusi Tarybos opozicija planuoja kitame Tarybos posėdyje pareikšti vicemerei socdemei Reginai Eitmonei nepasitikėjimą, o pastaroji, išgirdusi Mykolo Karkos pagrindinės mokyklos direktoriaus Alfredo Paberžio nuomonę apie save, pažadėjo jį paduoti į teismą.
Kovą už išlikimą laimėjo
Lengviau po vakarykščio Tarybos posėdžio atsikvėpė pagrindinių mokyklų – „Aušros“, „Ąžuolo“, Alfonso Lipniūno, Mykolo Karkos, „Nevėžio“, „Šaltinio“, „Žemynos“ – bendruomenės. Jos išsikovojo teisę 2012–2013 mokslo metais komplektuoti po vieną 9-ąją klasę.
Tarp laimingųjų pateko ir Pradinė mokykla, mat pagal pirminį klasių komplektavimo planą šioje mokymo įstaigoje ketinta leisti formuoti tik dvi pirmąsias klases. Bet atkakliai šios mokyklos bendruomenei pavyko išsikovoti teisę nuo rugsėjo 1-osios formuoti 3 pirmokų klases. Deja, tuo teigiamos emocijos ir baigėsi.
Nors miesto Tarybos posėdyje Švietimo skyriaus vedėjas Dainius Šipelis bandė politikams įrodyti, kad Savivaldybės administracijos specialistų dokumentas, kiek bus leista bendrojo lavinimo mokykloms ateinantiems mokslo metams komplektuoti klasių, parengtas tinkamai ir juo vadovautis būtina, pastarieji turėjo kitokią nuomonę. Priešingos nuomonės apie dokumentą buvo ne tik Tarybos opozicija, bet ir politinei daugumai priklausantys Tarybos nariai. Ne vieną pasisakantį politiką stebino faktas, kad pirmiausia tvirtinamas klasių komplektų skaičius mokyklose, o ne miesto bendrojo lavinimo mokyklų pertvarkos planas. Be to, stebėtasi, kodėl rengiant planus, kiek mokyklos galės formuoti klasių ateinantiems mokslo metams, nebuvo išgirsta tų mokyklų, kurioms pagal planą buvo uždrausta formuoti 9-ąsias klases, bendruomenių nuomonė apie valdininkų sukurptą dokumentą.
Vicemerę įtarė meluojant
Daugelį nustebino vicemerės socialdemokratės R. Eitmonės teiginys, esą tos mokyklos, kuriose buvo nuspręsta neleisti nuo rugsėjo 1 dienos formuoti 9-ųjų klasių, sutinka, kad keistųsi jų statusas – iš pagrindinių mokyklų jos virstų progimnazijomis. Išgirdęs tokį pareiškimą ne vienas Tarybos posėdžio dalyvis žioptelėjo ir teiravosi, nuo kada pasikeitė pagrindinių mokyklų statusas, jei dar iki šiol nepatvirtintas bendrojo lavinimo mokyklų pertvarkos planas.
Kasmet nustatomas mokykloms leistinas klasių komplektų skaičius ir mokinių skaičiaus vidurkis klasėse vertė gūžčioti ne tik Tarybos politikus, bet ir į posėdį atėjusių mokyklų bendruomenių atstovus. Be to, jiems buvo keista, kodėl klases mokyklose komplektuoja ne pačios mokyklos, bet tą teisę turi Švietimo skyrius ir tas dalykas vadinamas centralizuotu priėmimu į miesto bendrojo lavinimo mokyklas.
Nepriklausantis jokiai partijai Tarybos narys Tadas Labutis sakė, kad vertėtų leisti pačioms mokykloms vykdyti priėmimą į mokyklas, ir tuomet natūraliai paaiškėtų, kokios miesto mokyklos išliktų. Mero pavaduotoja R. Eitmonė dar bandė aiškinti, kad taip ir yra, bet jos žodžiai buvo sutikti nepasitenkinimo šūksniais, esą vicemerė meluoja.
Nusiteikusi prieš mokyklą
Mykolo Karkos pagrindinės mokyklos direktorius A. Paberžis trumpoje kalboje išrėžė, kad mokykla dar nepakeitė statuso ir yra pagrindinė, todėl joje būtina leisti nuo rugsėjo 1 dienos formuoti 9-ąją klasę.
„Be to, – tvirtino jis, – to nori moksleiviai, kurie šiais metais baigs 8-ias klases. Jie ir toliau nori mokytis šitoje mokykloje, o ne ieškoti kitos.“
Kad ruošiamasi reorganizacijai, Mykolo Karkos mokyklos vadovas teigė girdintis dar nuo 2011 metų.
„Itin prieš mūsų mokyklą nusiteikusi R. Eitmonė, – tiesiai šviesiai rėžė A. Paberžis, – valdininkė net yra pareiškusi, jog ji bus ne ji, jei „Mykolo Karkos mokyklos nesutvarkys“. Blogiausia yra tai, kad kai kurie politikai miesto mokyklas skirsto į „mūsų“ ir „ne mūsų“.
Nepagrįstam klasių komplektavimui mokyklose priešinosi ir Tarybos posėdyje dalyvavę „Aušros“, „Nevėžio“ pagrindinių mokyklų bendruomenių atstovai bei mūru už Pradinės mokyklos mieste išsaugojimą stoję šios mokyklos atstovai – direktorė Rita Charisova ir tėvų tarybos pirmininkas Marius Goštautas.
Vis dėlto iš miesto Tarybos posėdžio Mykolo Karkos, „Aušros“, „Nevėžio“ pagrindinių bei Pradinės mokyklų atstovai išėjo iškeltomis galvomis. Miesto politikai išgirdo mokyklų bendruomenių balsą ir patvirtino pakoreguotą dokumentą dėl klasių komplektų ir mokinių skaičiaus vidurkio klasėse miesto bendrojo ugdymo mokyklose.
Galima interpeliacija
Šito itin svarbaus klausimo svarstymas baigėsi replikomis po balsavimo. Liberalsąjūdininkas Gintaras Šileikis pareiškė, esą nepavykus prastumti prastai parengto klasių komplektavimo mokyklose dokumento, galbūt vicemerė R. Eitmonė, tvirtai gynusi suformuotą dokumentą, išdrįs pati atsistatydinti.
„Jei to pati nepadarys, kitame Tarybos posėdyje opozicija pateiks nepasitikėjimo ja dokumentą“, – pareiškė buvęs vicemeras G. Šileikis.
Į tokį pasiūlymą R. Eitmonė atsiliepė: „Jums tikriausiai labai skaudu, kad netekote vicemero posto... Reiškiu gilią užuojautą Švietimo skyriui, kuris tinkamai parengė dokumentą, – klasių komplektavimo skaičius mokyklose – pagal visus šalyje galiojančius teisės aktus. Jeigu būtų patvirtintas parengtas dokumentas, mokyklos būtų žinojusios aiškų ateities planą, o dabartinis patvirtintas dokumentas atsigręš prieš jus pačius – mokinio krepšeliu.“
„Beje, esu surinkusi labai daug medžiagos apie A. Paberžį ir man jos užteks kreiptis į teisėsaugą“, – pabaigai R. Eitmonė leido suprasti, kad Mykolo Karkos pagrindinės mokyklos vadovui jo tiesmukos kalbos dar atsirūgs.
Raimonda Mikučionytė
