Antroje straipsnių ciklo dalyje apžvelgėme kūno kalbos bei klausymosi svarbą bendraujant su kitais žmonėmis. Šioje dalyje išmoksime kaip įsijausti į kito žmogaus būsena, kaip apeiti technologines kliūtis bendraujant bei kaip neįžeidžiant atmesti kitų žmonių idėjas.
Įsijauskite
Viena iš priežasčių, lemiančių prastą bendravimą, yra nemokėjimas įsijausti. Esame per dideli savanaudžiai, rūpinamės vien savo gerove, slepiamės savo mažame pasaulėlyje, esame per daug įnikę į save, kad pasidomėtume kitais.
Jeigu žmogus neįsijaus, jo bendravimas bus paviršutiniškas. Jeigu norite būti geras klausytojas arba geras pašnekovas, turite išmokti įsijausti į kito žmogaus gyvenimą, išgyventi jį kartu su tuo žmogumi.
Turite sugebėti įsitraukti į savo pašnekovų išgyvenimus, galvoti ir domėtis tuo pačiu kaip jie. Kas iš to, kad puikiai išmanote pokalbio temą; jeigu nesudominsite tų, kuriems kalbate, veltui stengsitės.
Palengvinkite bendravimą
Daugybė kompanijų investuoja į sudėtingas ir brangias komunikacijos sistemas, kad galėtų greičiau ir veiksmingiau bendrauti su klientais, tačiau technologijos dažnai nutolina darbuotojus nuo klientų.
Pirkėjams ir klientams jau seniai įgriso automatiniai telefono atsakikliai, kurie verčia laukti, kartais ryšys apskritai nutrūksta. Aršiai konkuruodamos tarpusavyje, kompanijos išleidžia milijonus reklamai, bet paleidžia potencialų klientą, kai šis pats paskambina.
Vienas verslininkas, kuriam svarbu, kad jo personalas su klientais bendrautų tiesiogiai, yra Bobas Kirlinas (Bob Kierlin), kompanijos „Fastenal“, vienos iš didžiausių JAV pramonės produktų platintojos, įkūrėjas ir vadovas.
Į telefono skambučius jis atsiliepia ir susitikimus paskiria iš karto, pokalbio metu. Nuo klientų jo nesaugo jokie durininkai, nemandagūs asistentai ar atstovai spaudai, o kompanijos, kurią jis sukūrė, apyvarta sudaro 2 milijardus dolerių ir turi 2000 parduotuvių.
Kai žmonės klausia, kokia jo sėkmės paslaptis, Bobas nurodo tokius dalykus, kuriuos kiti laiko „menkniekiais“, t.y. bendravimą, kai esi visiems prieinamas. Tačiau bendrauja ne vien Bobas Kirlinas. Jo komandos nariai elgiasi lygiai taip pat, nes turi puikų pavyzdį.
Kaip neįžeidžiant atmesti pasiūlymus
Dar viena sklandaus bendravimo kliūtis yra daugeliui žmonių būdinga baimė, kad jeigu jie pateiks pasiūlymą, kuris neįtiks šefui, praras jo akyse vertę. Todėl, vengdami viršininko nemalonės, jie savo idėjų apskritai neviešina. Kita šio medalio pusė yra ta, kad kai kurie vadovai vengia atmesti netgi niekam tikusias idėjas, nes būgštauja, jog, atmetę vieną pasiūlymą, ateityje nesulauks nė vieno.
Negalima taip galvoti. Jūs turite skatinti tuos, su kuriais dirbate ar turite reikalų, atvirai reikšti savo idėjas ir teikti pasiūlymus. Privalote išmokti diplomatiškai atmesti prastus sumanymus, kad neįžeistumėte žmogaus. Turite taip išreikšti savo nepritarimą, kad nesukeltumėte apmaudo. Štai keletas patarimų, kaip taktiškai atmesti blogus pasiūlymus.
Išsakykite nepritarimą akis į akį. Niekada nepeikite asmens pasiūlymų kitų akivaizdoje. Tai menkina jo reputaciją, be to, žmogus nepatogiai jaučiasi prieš savo kolegas. Padėkokite už idėją ir pasakykite, kad prie jos dar grįšite.
Kitas patarimas yra paaiškinti priežastis, dėl kurių nesutinkate su pasiūlymu, ir laukti, ką žmogus atsakys. Galite pasakyti: „Prieš porą metų jau išmėginome kažką panašaus, bet tai sukėlė tam tikrų keblumų.“ Šis teiginys nepadeda taško, bet palieka duris atviras.
Didelė tikimybė, kad sulauksite klausimo: :Kokių keblumų?“ Sužinojęs, ką prieš porą metų sukėlė panašus klaidingas ėjimas, žmogus tikriausiai pasikrapštys pakaušį: :Nepagalvojau apie tai. Manau, reikia daugiau pasigilinti.: Taigi užuot užgniaužę tolesnes idėjas, tik paskatinsite jį mąstyti.
Yra ir dar vienas būdas diplomatiškai atmesti idėjas, kuris vadinamas Sokrato metodu. Užuot atvirai atmetęs idėją, geriau klausinėkite asmenį, kuris ją pasiūlė. Taip garsus filosofas Sokratas skatindavo savo mokinius mąstyti. Jis niekada nė vienam savo auklėtiniui nesakydavo, kad šis klysta.
Jeigu kuris nors mokinys pateikdavo klaidingą atsakymą, Sokratas klausinėdavo toliau. Kruopščiai parinkdamas klausimus, šis didis mokytojas priversdavo savo mokinius gerai apgalvoti klausimą ir išmąstyti teisingą atsakymą.
Klausinėjimo metodas iki šiol vadinamas Sokrato požiūriu. Gerai parinktais klausimais galima paskatinti pasiūlymo autorių iš naujo apgalvoti ir įvertinti savo idėją ir parengti perspektyvesnį pasiūlymą. Taip jums niekada neteks atmetinėti jokių idėjų.
Gavęs gerą klausimą, skubotą pasiūlymą pateikęs asmuo pats jį atmes ir sugalvos geresnį. Taigi nebus dėl ko įsižeisti, be to, šis metodas nuolatos skatins darbuotojus viską gerai apgalvoti.
Kitoje, deja, jau paskutinėje straipsnių ciklo dalyje aprašysime kaip nesutikti, bet nebūti nesukalbamam ir apibendrinsime bendravimą.
Žilvinas Jogėla
