Sutelkė panašumai
„Volfas Engelman“ vadovo Mariaus Horbačausko teigimu, partnerystė su Lietuvos buriuotojų sąjunga užsimezgė dar 2013-aisiais. „Šiemet mūsų partnerystė skaičiuoja jau dešimtmetį. Ši sukaktis sutapo ir su bravoro 170-uoju veiklos jubiliejumi. Tai – labai simboliška, nes mūsų verslo įkūrėjai buvo iškilios, labai verslios, visuomeniškai, kultūriškai ir politiškai aktyvios asmenybės. Jos ne tik formavo Lietuvos pramonę, prekybą, bet ir rėmė šalies kultūrą bei sportą. Todėl tokios partnerystės yra ypač svarbi mūsų tradicijų tąsa. Tačiau, ieškodami partnerių, pirmiausia siekiame atrasti bendrus sąlyčio taškus. Mums rūpi dalintis panašiomis vertybėmis, istorija, prasminga veikla. O Lietuvos buriuotojų sąjunga visais atžvilgiais atitiko mūsų įmonės identitetą“, – sako M. Horbačauskas.
Taip, dažnai
Kartais
Labai retai arba niekada
Jo teigimu, kalbant istoriškai, minėtu sąlyčio tašku tapo pats Kauno miestas. Čia, anot M. Horbačausko, buvo įkurtas ir bravoras, ir 1921 m. rugsėjo 7-ąją įregistruoti Lietuvos jachtklubo įstatai. Jie pasirašyti tuomečio Susisiekimo ministerijos inžinieriaus Jono Šimoliūno iniciatyva ir davė pradžią Lietuvos buriuotojų sąjungai įsteigti.
Tačiau ne tik bendra istorija suvienijo partnerius. M. Horbačauskas pabrėžia, kad buriuotojai, kaip ir bravoras, vadovaujasi tomis pačiomis vertybėmis. Tai – garbingo žaidimo tradicijos, džentelmeniškumas. Su tuo sutinka ir Lietuvos buriuotojų sąjungos viceprezidentas Naglis Nasvytis.
„Ši partnerystė – vertybinė ir idėjinė. Mes, buriuotojai, esame žmonės, kuriems svarbu elgtis džentelmeniškai ir garbingai. Nesvarbu, kokia tai būtų pagarba, – varžovui, komandos nariui, pačiai vandens stichijai. Be to, visada laikomės duoto žodžio. Visa tai puikiai sutapo su „Volfas Engelman“ filosofija. Tačiau dešimtmetis partnerystės nėra tipiškas rėmimo pavyzdys. Tai – išties retas reiškinys, kuris rodo, kad per šį ilgalaikį bendradarbiavimą tapome ne tik kolegomis, bet ir puikiais bičiuliais, jaučiančiais tvirtą abipusį ryšį ir sutariančiais dėl bendrų idėjų“, – kalba N. Nasvytis.
Mokosi vieni iš kitų
Pašnekovai pasakoja, kad šis ilgametis bendradarbiavimas atnešė daug prasmingų rezultatų. Anot N. Nasvyčio, padedama „Volfas Engelman“, Lietuvos buriuotojų sąjunga tiek organizuoja Kuršių marių regatą, tiek kasmet rengia šalies buriuotojų apdovanojimus. Be to, išskirtinį dėmesį skirdamas tvarumui, „Volfas Engelman“ daug talkino su aplinkosaugos iniciatyvomis.
Dar 2019-aisiais, vykstant Kuršių marių regatai, partneriai pradėjo projektą „Ne plastiko bangai“. Ši iniciatyva kasmet sukviesdavo buriuotojus, Neringos kurorto svečius ir gyventojus per renginį drauge valyti Baltijos pakrančių. O prieš dvejus metus bravoras, siekdamas Kuršių marių regatos dalyviams atgabenti savo produkcijos išskirdamas kuo mažesnį CO2 kiekį, ją iš Kauno Nemunu ir Kuršių mariomis į Smiltynę bei Nidą plukdė burine jachta.
„Dirbdami kartu vis dažniau pastebime, kiek daug panašumų turi verslas ir buriavimas. Mes nuolatos į priekį esame vedami konkretaus tikslo. Tam pajungiame vėją, strateguojame distancijas, dirbame išvien su komanda, sutelkiame kolegas greičiui, vienai krypčiai, plaukti link tikslo. Tuo pasižymi ir verslas. Tačiau sėkmės nebūtų be žmonių. Privalai jais pasitikėti, dirbti išvien, nes plaukiant jachta visos grandys yra labai svarbios, vieni priklausome nuo kitų. Todėl tiek buriavimas, tiek verslas yra grįstas komandiškumu“, – pabrėžia N. Nasvytis.
Tokiai nuomonei pritaria M. Horbačauskas. Jo teigimu, kiekvienas vadovas tikrai turi ko pasimokyti iš buriuotojų įgulos. „Mėgstu posakį „jei laivas nežino, kur plaukia, tuomet joks vėjas jam nepadės“. Vadinasi, visada turi žinoti, ko sieki ir kaip tai darai. Todėl džiaugiuosi, kad bičiulystė su šalies buriuotojais yra ne formalus mecenavimo santykis. Mes esame partneriai, kuriems pakeliui keliauti ir prieš vėją, ir pavėjui“, – šypsosi M. Horbačauskas
