Nors mušama mergaitė klusniai vykdė visus skriaudėjų reikalavimus, smurtas nesiliovė. Negana to, vienas iš užpuolikų visą egzekuciją filmavo mobiliuoju telefonu ir patarinėjo kitoms merginoms, kokie smūgiai būtų skausmingesni. Tačiau kaltų, dėl to kas įvyko, policija nesurado. Atsainiai į viską žvelgė ir mokyklos, kurioje mokėsi tiek smurtautojos, tiek jų auka, atstovai.
„Gerai, kad jai pavyko pabėgti... Jie dar bandė ją vytis, bet nepavijo... Nenoriu net pagalvoti, kas būtų, jei tie žvėrys būtų ją pagavę... Greičiausia, jie būtų mano dukrą užmušę“, – skausmingomis emocijomis su naujienų portalu tv3.lt dalijosi sumuštos mergaitės mama.
Moteris nenurimo ir, nors užtruko daugiau kaip dvejus metus, jai pavyko pasiekti tai, kad ši kraupi smurto istorija pasiektų teismą. Tiesa, dėl smurto prieš jos dukrą turėtų atsakyti ne tuo metu vos 14 metų teturėjusios paauglės, o jų tėvai. Iš jų solidariai reikalaujama apie 15 tūkst. eurų (12 tūkst. eurų neturtinei ir apie 3 tūkst. eurų turtinei žalai atlyginti – aut. past.).
Apie kovą už savo dukrą, viešai patiriamas patyčias ir siekį eiti iki galo, pokalbis su žiauriai sužalotos mergaitės mama Rasa.
Sugrįžkime į smurto dieną. Kas įvyko tą 2017 m. rugsėjį?
Tais metais mano dukra pradėjo eiti į naują mokyklą. Pirmosiomis dienomis ji susistumdė su viena tos pačios mokyklos mergaite. Maniškė atsikirto tai 14-metei. Tada pastaroji susirinko didesnę draugų grupę ir nusiviliojo mano dukrą į miškelį. Ten ir įvykdė egzekuciją, kuri, maža to, dar buvo filmuojama, o vėliau vaizdo įrašas patalpintas internete.
Bet policija per daug nereagavo į tą vaizdo įrašą. O jis buvo greitai panaikintas, nes įrašo autorius sužinojo, kad mes kreipėmės į pareigūnus. Tačiau policija dirbo aplaidžiai ir, nors jiems buvo nurodyta pas ką yra telefonas, kuriuo buvo filmuota, tačiau policija taip ir nepasistengė to vaizdo įrašo atkurti. Jie pažiūrėjo į viską pro pirštus. Bet toliau rašiau skundus, kreipiausi visur, kur tik galėjau, kad ši istorija nebūtų „numarinta“.
Kokie sužalojimai po smurto protrūkio buvo nustatyti jūsų dukrai?
Ji patyrė daug smūgių į galvos sritį. Jai buvo nustatytas galvos smegenų sutrenkimas. Taip pat abu šonai ir nugara buvo suspardyti. Juk tos paauglės spardė net nežiūrėdamos kur. O avėjo jos batus su kulniukais, platformomis.
Vaikinukas, kuris filmavo, vėliau išdavė, kurios merginos spardė mano dukrą. Bet atsakomybė turi tekti ir jam, nes jis patarinėjo, kaip geriau mušti. Iš pradžių jo niekas kaltu nepripažino, bet siekiau savo ir pasiekiau, kad šioje byloje jis būtų pripažintas nusikaltimo bendrininku. Taip, jis nelietė mano dukros, bet patarinėjo smurtautojoms, viską filmavo.
Mano dukra bandė sugrįžti į mokyklą, bet tas buvo labai sunku, todėl metus mokėmės individualiai iš namų. Per pirmuosius metus mes daug kartų Vilniuje paauglių krizių centre buvome. Jai nervai buvo pašliję. Kas jos galvelėje dėjosi, baisu net pagalvoti. Taip pat sanatorijoje gulėjome, metus vaistus stiprius gėrėme. Visą laiką buvau šalia, kiek tik galėjau.
Iki šiol jai užeina stiprūs galvos skausmai. Sportavo ji anksčiau, bet dabar dūsta, nebegali sportuoti. Buvo pas ją ilgi gražūs plaukai. Bet kai juos išrovė, tai viskas pasikeitė. Turėjome keisti mokyklą, bet informacija greitai sklido, todėl ji vis susilaukdavo replikų. Vis iškyla tas viešumas, kažkas kažką leptelėja. Ji susimąsto, savimi nepasitiki. Tas beprotiškas pažeminimas išliks visam gyvenimui.
Ar per dvejus metus kas nors atsiprašė jūsų dukters dėl to, ką padarė?
Smurtavusių vaikų tėvai nejaučia jokios atsakomybės dėl to, kas nutiko. Nekalbu apie žiaurius paauglius, bet net jų tėvai nesugebėjo atsiprašyti. Jie niekuo nesidomėjo. Nesulaukiau nei vieno žodžio iš jų. Bet pati nelindau, juk ne mano vaikas nusikalto, o jų. Jie turėtų kreiptis ir domėtis, kas ir kaip čia nutiko. Tas tėvų abejingumas yra labai skaudus.
Smurtavusių vaikų tėvai visą šį laiką elgiasi taip, lyg niekur nieko nebūtų įvykę. O tie paaugliai ir toliau tyčiojasi iš mūsų. Po kažkuriuo straipsniu paliktuose komentaruose buvau tiek aš, tiek mano šeima sumindyti purve. Tokio žiaurumo paaugliai šiais laikais, kad komentarus buvo tiesiog šlykštu skaityti. O komentavo, kaip aš supratau, tie patys, kurie smurtavo prieš mano dukrą.
Mes ilgai su dukra gydėmės, tačiau tai liko tik mūsų asmenine problema. Smurtautojų tėvai neatsiprašė, net mokyklos direktorė nesuprato, kodėl mano mergaitė neina į mokyklą. Viešumo kaina yra beprotiškai didelė. Yra tas lindimas į asmeninį gyvenimą, pilama daug purvo. Bet pradėjau ir tikrai nesustosiu. Bent dėl to, kad daugiau taip nenutiktų, nes vis pamatai, kad paaugliai smurtu pratrūksta skirtingose Lietuvos vietose.
Koks būtų smurtavusių vaikų tėvų portretas?
Daugumos smurtavusių vaikų tėvai yra dirbantys. Tik kažkodėl, to, kuris filmavo egzekuciją, tėvų gyvenamoji vieta buvo itin slepiama. Toks jausmas, kad kažkas už jo slypi. Kažkas „aukščiau“ nei įprastai. Tas slaptumas sukėlė įtarimų, net advokatui tik iš trečio karto pavyko išsireikalauti to asmens adresą.
O viena mergaitė neturi tėvų. Tad už ją atsako Vaiko teisių atstovai. Būtent ji ir pasielgė su mano dukra žiauriausiai. Bet iš pradžių mokyklos direktorė jos net nepašalino, teigė, kad ji stropi mokinė. Nors kai susipažinau geriau, tai paaiškėjo, kad ji tikrai nesimokė gerai. Buvo daug skundų dėl jos nesimokymo, kitų nusikaltimų. Tikrai labai problematiška mergina.
Kaip vertinate jaunųjų Lietuvos nusikaltėlių nebaudžiamumo faktą?
Kad Lietuvos Respublikos įstatymuose yra spragų – faktas. Paaugliai iki 14 metų jaučiasi nebaudžiami. Bet juk yra kolonijos, kur juos galima būtų pažaboti. Suprantu, kai kažką padaro vaikas iš blogos šeimos, nes jis mato visą savo gyvenimą tik blogį. Bet juk nusikalsta vaikai ir iš gerų šeimų. Ir visi jie jaučiasi nebaudžiami.
Manau, kad nukentėjusių vaikų tėvai per daug nusileidžia, stengiasi viską užglaistyti. Taip, aš nesustojau, bet kiti tikrai nesiviešina, atleidžia skriaudikams. Iš 15 nukentėjusių vaikų tėvų, sykį likau vienintelė, kuri prabilo. Kitos bijojo, nes joms, kaip pačios išsireiškė, Alytuje dar reikės gyventi. Jei visi tėvai taip mąsto ir bijo tos viešumos, tai niekas nepasikeis.
Tie patys prieš mano dukrą smurtavę paaugliai „Facebook‘e“ rašė, kad mes nieko nepadarysime. Juk dvejus metus nieko nepadarėme. Jie teigė, kad yra nepakaltinami. Tikiu, kad jei visi tėvai susiimtų, tai pavyktų tuos žiaurius paauglius sutramdyti. O Lietuvoje įstatymai tokie, kad mes, tėvai, savo vaikų negalime net paliesti, o kiti gali juos užkapoti ir likti nenubaustais.
Ar esate sulaukusi grasinimų dėl savo pradėtos kovos?
Dukra per visą šį laiką sulaukė tiek patyčių, tiek grasinimų. Man niekas negrasino. Nors esu iš pažįstamų girdėjusi pasakymų, kad turėčiau pasisaugoti to ar ano tėvo, nes užsakys ką nors ir tas išsitrauks gatvėje peilį prieš mane. Bet realaus pavojaus nebuvo kilę.
Kokios turtinės ir neturtinės žalos reikalaujate teisme?
Pirmiausia, norisi, kad būtų viešas atsiprašymas. Bent jau teisme. Solidariai iš penkių vaikų tėvų prašome apie 15 tūkst. eurų neturtinei ir turtinei žalai atlyginti. Čia ne tiek pinigai, kiek principai – svarbu. Gal tie tėvai atsimerks galų gale ir užkirs kelią tolimesniam savo vaikų smurtui.
Naujienų portalas yv3.lt primena, kad šių metų spalio 10-ąją jau įvyko parengiamasis posėdis, bet bylos nagrinėjimas iš esmės turėtų prasidėti šių metų gruodžio pradžioje.
