Į gatvę patenka vis daugiau naminių gyvūnų, kurių likimas dažniausiai vienintelis – mirtis. Šiaulių rajone, atrodo, benamiams gyvūnams ketinama skelbti karą, nes Kuršėnų gyvūnų globos namai gali nebetekti patalpų, kuriose gyvybė gelbėjama ir gandrui pašautu sparnu, ir į gatvę išvarytam šuniui bei katei.
Maistą suaukoja geradariai
Prie Šiaulių rajono Kuršėnų kūrybos namų jau aštuonerius metus veikiančio Gamtininkų centro darbuotojai yra sunerimę. Beglobius naminius ir laukinius gyvūnus globojantį centrą, kuris turi erdvų kiemą su voljerais, norima iškelti į kitą pastatą – Kūrybos namų patalpas. Į kabinetus, kuriuose gamtininkai galėtų laikyti tik kelis akvariumus, narvelius su kanarėlėmis ir knygas. Laukiniams sužeistiems gyvūnams ir į gatvę šeimininkų išmestiems šunims ir katėms ten nebeliktų vietos. Kažkada šeimininkų myluotų keturkojų telauktų badas, skausmas ir mirtis.
Gamtininkų centro vadovas Vytautas Uosis sako ne kartą pajutęs iš valdžios, kad Gamtininkų centras – lyg šašas. Neva centro išlaikymas daug kainuoja, todėl jį reikia sumažinti. Tačiau gyvūnus globojančio ir rajono vaikus mylėti gamtą mokančio centro gyvūnų išlaikymas per metus atsieina vos tris tūkstančius litų. V. Uosis sako, kad centras išgyventų ir už tūkstantį litų, mat gyvūnai jame globojami, nes taip liepia širdis.
Besistengiantys, kad Gamtininkų centre gyvūnai būtų sotūs ir prižiūrėti, darbuotojai surado tiek rėmėjų, kad maisto gyvūnams gauna daugiau, nei reikia. Sutarus su prekybos centrais, gaunama maisto produktų, kurių galiojimo terminas pasibaigęs. Priemones, kurioms įsigyti reikia lėšų, Gamtininkų centras gauna padedant geriems žmonėms – lėšų vis kas nors paaukoja.
„Aš neatėjau į krėslą atsisėsti. Krėslą aš susikaliau pats“, – sako V. Uosis ir pasakoja, kiek daug pastangų ir asmeninių lėšų jie įdėjo kurdami centrą. Pats
V. Uosis jau paaukojo apie keturis tūkstančius asmeninių lėšų, o jo kolega Vytautas Zubrickas – per tūkstantį. Savo darbo, kuris yra be jokių laisvadienių, pinigais vyrai net neįvertina, juk viską daro iš širdies, iš meilės.
Gamtininkų centre dabar gyvena apie šimtą laukinių gyvūnų, pradedant vabzdžiais, baigiant gydomais sužalotais gandrais. Gyvūnų kiekis nuolat kinta, nes žinodami, kad Kuršėnuose ras pagalbos, gamtininkams žmonės iš visos šalies suveža sužalotus žvėris ir paukščius gydyti ir auginti.
„Per ketverius metus iš Kuršėnų kūrybos namų tik saują vinių gavome. Statome voljerus, remontuojame iš suaukotų lėšų, dovanotos medienos“, – sako V. Uosis.
Visi benamiai randa šeimininką
Centro darbuotojas Vytautas Zubrickas net apsiašaroja, užsimindamas apie tai, kas laukia į gatvę išvarytų gyvūnų. Jei šunys ir katės pateks į Šiaulių rajone esančią Gruzdžių beglobių gyvūnų karantinavimo tarnybą, jų lauks mirtis.
„Per mus net 192 šunys „praėjo“. Tik du dėl senatvės leidome užmigdyti. Vis atrandame gerų žmonių, kurie pasiima juos auginti. Kuo tie gyvulėliai kalti, kad juos išvarė“, – ašarą braukia V. Zubrickas ir sako negalintis net pagalvoti, kokiu būdu Gruzdžiuose keturkojai numarinami...
Dabar Gamtininkų centre gyvena 16 kačiukų, neabejojama, kad ir jie ras namus. Pasak
V. Uosio, kačių reikia ūkininkams. Jau du kartus buvo ūkininkai atvažiavę – pasiėmė po tuziną keturkojų. Kates paleidžia fermose, kad šios žiurkes ir peles išgaudytų.
„Net iš Mažeikių žmonės buvo atvažiavę. Sakė, kad išvyksta į užsienį, neturi kur šuns dėti. Siūlėme jį nuvežti į Gruzdžius, tai išgirdome, kad į koncentracijos stovyklą augintinio neatiduos. Teko priimti. Būna, ateinam rytą į darbą ir randame paliktų gyvūnų. Nevarome – visus priglaudžiame“, – pasakoja V. Uosis.
Vyras sako su baime laukiantis laiko, kai įstatymas įpareigos žmones daug sumokėti už šunį, katę, šešką. „Bus gyvūnų pilnos gatvės – išmėtys juk juos žmonės“, – prognozuoja jis.
Beglobiams keturkojams – mirtinos injekcijos
Šalyje veikia nemažai gyvūnų globos namų, kuriuose priglaudžiami benamiai gyvūnai. Gyvenimo sąlygos juose skirtingos ir gyvūnų laikymo terminas – nevienodas. Yra gyvūnų globos namų, kuriuose benamiai gyvena tol, kol juos kas nors pasiima. Gruzdžiuose esanti Beglobių gyvūnų karantinavimo tarnyba skelbia, kad gyvūnus laiko vos 10 dienų. Kas jiems nutinka tada?
„Šiauliai plius“, prisistatę šuns šeimininkais, paskambino Gruzdžių beglobių gyvūnų karantinavimo tarnybai pasiteirauti, ar gali atvežti nebereikalingą keturkojį. „Dešimt dienų pas mus gyvens. Tada – kaip Dievas duos. Arba kas nors pasiims, arba paleisime į mišką gyventi su žvėriukais. Nediskutuosiu. Atvežkite, laikysime 10 dienų, o tada bus matyti“, – griežtai nukirto tarnybos darbuotojas.
Panašu, kad šuns šeimininkams Karantinavimo tarnybos darbuotojas nenorėjo sakyti, jog jų šuo po 10 dienų mirs. Nes Gruzdžiuose – ne prieglauda. Gyvūnai numarinami jiems įšvirkščiant injekciją, o kūnai išvežami į Rietavą, kur specialioje įmonėje utilizuojami. Per mėnesį sunaikinama keliolika niekam nebereikalingų gyvūnų.
„Šiauliai plius“ žiniomis, Gruzdžių beglobių gyvūnų karantinavimo tarnyba už gyvūnų priežiūrą ir utilizavimą rajono biudžetui kainuoja gana nemažai. Šiemet vasarį tarnyboje gyveno 21 katė, o išlaidos siekė 1198 Lt, birželį tarnyboje gyveno viena katė, išlaidos – 204 Lt. Spalį devynių šunų priežiūros išlaidos buvo 854 Lt.
Jonas Lukšas, Kuršėnų komunalinio ūkio Aplinkos priežiūros ir tvarkymo padalinio vadovas, sako, kad patalpos, kur laikomi gyvūnai, yra tvarkingos, šunys ir katės yra šeriami sausu maistu du kartus per dieną. Išlaidų tarnyboje išties nemažai, nes kainuoja injekcijos, maistas, automobilio iš Rietavo atvykimas gyvūnų palaikams išsivežti.
Ar nevertėtų Šiaulių rajone įkurti Gyvūnų globos namų – vietos, kur keturkojai gyventų, o ne būtų numarinami? „Betikslis tas laikymas. Itin retai kas nors gyvūną pasiima. Jei jau šeimininkai atsisakė, reiškia, gyvūnas niekam nebereikalingas“, – teigė padalinio vadovas.
J. Lukšas prognozuoja, kad kai Seimas priims įstatymą dėl šunų ir kačių apmokestinimo, tarnyboje bus gyvūnų bumas. „Atveža miestiečiai į kaimus šunis ir kates ir palieka juos likimo valiai“, – teigė jis.
Kalbų yra, sprendimai nepriimti
Kuršėnų kūrybos namų vadovė Nijolė Pocienė kol kas sakė negalinti tvirtai patikinti, kad Gamtininkų centras bus įkeltas į Kūrybos namų patalpas, tačiau nepaneigė, kad tokių kalbų būta. „Buvo pasikalbėta, bet jokioje grupėje neaptarta“, – savaitraščiui „Šiauliai plius“ sakė N. Pocienė.
Kūrybos namų vadovės nuomone, situacija galbūt paaiškės, kai bus svarstomas Šiaulių rajono savivaldybės biudžetas. Juk politikai nusprendžia, kam kiek lėšų skirti. „Juk būna, ateini ir sužinai, kad nebereikalingas esi. Koks nors Tarybos narys nuspręs ir net Kūrybos namų nebebus“, – teigė N. Pocienė.
Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktorius Kęstutis Lukšas teigė, kad kol kas Gamtininkų centras į Kuršėnų kūrybos namus nebus perkeltas. Kai iš Kūrybos namų bus iškelti neįgalūs vaikai, bus svarstoma į pastatą perkelti ir padalinį su gyvūnais. „Mėginsime koncentruoti į vieną vietą, bet šiais metais ar kitais mes tam dalykui nepasiruošę, nes reikia atlikti daug namų darbų“, – sakė K. Lukšas.
Įdomu, ką nuspręs rajono politikai – palaikys nebrangiai atsieinančią gyvūnų gyvybę ar brangų keturkojų naikinimą ir utilizavimą?
Oksana LAURUTYTĖ