Š. m. birželio 20 d. 20 val. galerijoje „Žalias vėjas“ (Lukiškių g. 1) atidaroma paroda „Niekada nerodyti Vaidoto Žuko paveikslai“.
Renginys įtrauktas į „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ šventinį projektą „Tebūnie naktis“.
Po atidarymo ekspozicija veiks iki 24 val. Vakaro šventė bus tęsiama pas skulptorių Vidmantą Jackevičių to paties Mokslininkų namo bokšto terasoje, iš kurios atsiskleidžia įspūdinga naktinės sostinės panorama (bokštą Stalino laikais suprojektavo italų architektas Giovannis Rippa-Anjoleto, o Chruščiovo laikais per gegužines ir spalines iš šios terasos buvo šaudomas saliutas).
Galerijos „Žalias vėjas“ direktorius Edvidas Žukas parodai parinko savo vyresniojo brolio 35 darbus iš kelių periodų. Tai niekada neeksponuoti moterų, jaunuolių ir vaikų aktai, tapyti 1978 m., o pabaigti 2008 m.
„Sovietinės Lietuvos dailės nomenklatūra mėtė iš parodų nekonformistinį meną, todėl apnuogintų jaunuolių figūros išreiškė ir autoriaus būseną, kai pasityčiojimas iš to, ką darai, buvo kasdienė realija“ – prisipažįsta dailininkas V. Žukas.
Šeštadienio vakarą parodą pristatys meno istorikė Ramutė Rachlevičiūtė. Ji sako, kad „šių nuogų figūrų ciklas – originalus, jautrus ir netikėtai aktualus šiais laikais, tai atradimas po trisdešimties metų“.
Etapiniu paveikslu parodos autorius vadina drobę „Deganti Lietuva“ (1976-77), nutapytą keletą metų po Romo Kalantos susideginimo. Komplikuotos simbolikos paveikslas vaizduoja apnuogintą moterišką figūrą su liepsnas primenančiais angelo sparnais, vienintele Apvaizdos akimi veido vietoje, stigmomis delnuose ir kryžmu prievartinės skaistybės diržu ant tarpukojo.
V. Žukas pasakoja, kad sovietmečiu ir kiti modernūs dailininkai nesirūpino savo paveikslais – darbus buvo išmėtę po pastoges, rūsius, slėptuves. Siekdamas kokybės, atskirais periodais parodos autorius savo darbus naikino, kai ką sąmoningai paslėpė. „Bet štai, atėjo laikas surinkti kas liko, nuvalyti dulkes ir parodyti laisvos Lietuvos žmonėms“, – ironizuoja dailininkas. „Tuo labiau, kad atsirado kolekcininkai, kurie būtent šio periodo darbų nori turėti savo aplinkoje“.
Žiūrovams dar nebuvo rodyti ir kai kurie ankstyvieji V. Žuko paveikslai, paveikti britų dailininko Franciso Bacono įtakos, arba didelio formato tapyba, pavyzdžiui, „Eglė žalčių karalienė Egipte“, kuriame šiek tiek siurrealistiniu stiliumi, panaudojant teptuko smūgio metodą, interpretuojama Roberto Antinio skulptūra – tik šiame siužete pastatyta ne Palangoje, bet piramidžių papėdėje.
Kitas V. Žuko kūrybos periodas, pristatomas galerijoje „Žalias vėjas“ yra pastarųjų metų dailė. Tai dideli mineraliniais dažais tapyti paukščiai – „Tetervinas“, „Šiaurės žuvėdra“, arba interjerai su skryniomis ir mediniais avinais, natiurmortai su šio pavasario lubinais arba sakralinėmis figūrėlėmis iš papier mache ant klojimo gegnės.
Sostinės galerijoje „Žalias vėjas“ surengta paroda „Niekada nerodyti Vaidoto Žuko paveikslai“ veiks iki š. m. liepos 7 d.
