Laurynas Okockis Lietuvos ornitologų draugijos, narys
Daugelį papiktino straipsnis, kai vaikai, prisiskaitę gražių knygų, užsimano auginti Bembį, o jų tėvai, negalvodami nei apie daromą žalą gamtai, nei apie gresiančias baudas, ima ir įgyvendina jų norus.
Po vieną būna tyliai
Radusieji gyvūnų jauniklių, mano, kad jie yra našlaičiai, kurie netyčia iškrito iš lizdo ar pasimetė nuo tėvų, ir jiems reikia globos. Dabar gamtoje toks metas, kai jau baigėsi pavasaris ir spėriai įsibėgėja vasara. Lizduose cypsintys pūkų kamuolėliai tampa jaunaisiais skraiduoliais, o olose urzgiantys smalsučiai lenda apsidairyti, kas įdomesnio nutiko plačiame gamtos pasaulyje.
Daugelio Lietuvoje perinčių paukščių pirmosios vados jau yra seniai išsiritusios ir paaugusios, kai kurie jaunikliai (didžiųjų ančių, pilkųjų žąsų, juodųjų strazdų, varnėnų, kuosų, žvirblių, kikilių, raudonuodegių, margasparnių musinukių, baltųjų kielių, didžiųjų bei mėlynųjų zylių) jau palieka lizdus. Dauguma paukščių jauniklių iš lizdų iškeliauja dar nemokėdami skraidyti. Tai natūralus elgesys, nes greitai ūgtelėję paukščių jaunikliai, konkuruodami savo lizduose, inkiluose ar uoksuose, kelia daug triukšmo ir visi iš karto gali tapti plėšrūnų aukomis. Palikę lizdą, jie tyliai laukia su maistu atskrendančių tėvų ir dauguma jų išvengia pavojų.
Gamta išmintingesnė
Panašiai yra ir laukinių žvėrelių pasaulyje. Briedžiukai jau 3–4 savaičių, pasaulį išvydo antra šiais metais kiškių vada, voveriukai tapo savarankiškesni. Barsukai vėlyvais birželio vakarais iš urvų išveda pasivaikščioti savo jaunuosius smalsuolius, stirnos taip pat atsivedė jauniklių, vilkai ir lapės pradėjo savo jauniklius mokyti medžioti.
Radus paukščio ar kito gyvūno jauniklį, nereikia jo imti į rankas. Neretai mažylių tėvai būna netoliese ir, tik pabūgę žmonių bei norėdami neišduoti, kur yra palikuoniai, pasitraukia tolyn. Todėl nedarykite klaidos – neimkite bejėgių mažylių, nes parsinešę namo ir pašėrę netinkamu pašaru, jiems tik pakenksite, o jei ir išauginsite, nelaisvėje užaugusiems mažyliams nebus įmanoma grįžti į gamtą. O už tai, kad tik dėl noro pasidžiaugti jaunikliais pasiėmėte juos į namus, galite būti nubausti administracine bauda: mat kištis į laukinę gamtą griežtai draudžiama, o Lietuvos teisės aktuose ir ES direktyvose numatyta baudžiamoji atsakomybė už teisės aktų, susijusių su laukinės gamtos apsauga, pažeidimus. Gamta protingesnė ir per daugelį tūkstantmečių išmoko išlikti. Neretai paukščiai ir žvėrys palieka nesveikus jauniklius, nes jų, kaip maisto, reikia plėšriesiems žvėrims ir jų jaunikliams.
Negalima liesti
Laukiniam gyvūnui geriausia laukinėje aplinkoje. Tačiau jei netyčia gamtoje aptikote paukščių ar žvėrių jauniklį, būdami nuošaliau, apie 10–15 minučių stebėkite, ar jie yra sveiki, ar nesužaloti, ar geba judėti. Jokiu būdu neimkite jų į rankas ir nelieskite, niekur neneškite ir nemaitinkite, nes jauniklių tėvai, grįžę ir užuodę žmogaus kvapą, dažniausiai palieka tokius jauniklius likimo valiai ir taip pasmerkia juos žūti. Jauniklius palikite toje pačioje vietoje ir pasišalinkite. Po kokių 2 valandų galima grįžti į tą pačią vietą. Jei jie tikrai palikti likimo valiai ar jų tėvai žuvę, tikrai rasite juos toje pačioje vietoje. Žmogaus pagalba gyvūnui būtina tik tada, jei paukštis sužeistas arba jauniklio negali prižiūrėti tėvai ir jam gresia pavojus – šalia gyvenantys plėšrūnai.
Stebėti reikia iš tolo
Jei paukščiukas sužeistas, ligotas, virsta ant šono, negali plasnoti, kraujuoja, jo sparneliai nukarę, išsukti, jis atrodo leisgyvis, reikia nedelsiant kreiptis į artimiausią veterinarijos gydyklą, gamtosaugininkus ar Gyvūnų globėjų asociaciją. Jei jauniklis plikas, bejėgis, iškritęs iš lizdo, jam taip pat reikia pagalbos. Ieškodami, iš kurio lizdo šis paukščiukas iškritęs, laikykite jį šiltai. Jei radote lizdą, įkelkite mažylį atgal. Iš tolo stebėkite, ar atskrenda į lizdą tėvai. Jei tėvai pasirodė, jauniklis saugus.
Stebėti į medį įkeltą paukščiuką reikėtų bent 10–15 metrų atstumu pasislėpus po medžiais ar krūmais, nes jauniklio tėvai, matydami žmones, gali bijoti ir nepriskristi. Paukščiuko tėvų nesulaukę kelias valandas, kreipkitės į gamtininkus ar į Gyvūnų globėjų asociaciją.
Jei jauniklis apsiplunksnavęs ir, nors atrodo, kad negali paskristi, bet guviai šokinėja ant žemės, palikite jį ramybėje. Tai reiškia, kad jam viskas gerai, nes daugelio paukščių jaunikliai lizdus palieka dar nemokėdami skraidyti ir slapstosi aukštoje žolėje arba krūmų sąžalynuose, o tėvai 1–2 savaites juos globoja vis atskrisdami ir pamaitindami.
Kai reikia žmonių pagalbos
Jei radote paukščiuką, straksintį judrioje gatvėje ar kitoje jo gyvybei pavojingoje vietoje, panėšėkite jį iki artimiausio medžio ar krūmo ir patupdykite ant šakos 1,5–2 metrų aukštyje, kad nuo žemės jo nepasiektų sulaukėjusios katės ar kiti plėšrūnai. Jį artimiausiu metu turėtų rasti ir juo pasirūpinti tėvai. Tik būdami visiškai tikri, kad jauniklio tėvai sužeisti ar žuvę, imkitės juo rūpintis. Paukščių jaunikliams pagalbos reikia tik tada, jei jie sužeisti, rasti ant žemės pliki arba palikti abiejų tėvų.
Jei įsitikinote, kad jaunikliui tikrai reikia pagalbos, kol nelaimėlį gabensite į Gyvūnų globėjų asociaciją, jo nešerkite ir negirdykite, šiltai laikykite nedidelėje dėžutėje, išklotoje popieriumi ar kita minkšta ekologiška medžiaga. Dėžutė turi būti erdvi, o jos šonuose ir dangtyje – išpjautos atitinkamo dydžio skylės orui patekti. Skylės dėžutės šonuose ir dangtyje privalo būti pakankamai nemažos, tačiau tokio dydžio, kad paukštelis arba žvėrelis neįstengtų pro jas išlįsti ar įkišti savo galvos.
Tikros nuolatinės globos, rūpinimosi ar gydymo reikia tik sužeistiems, tikrai be tėvų likusiems jaunikliams. Apie rastus gyvūnus, kuriems reikia globos, būtina skubiai pranešti Gyvūnų globėjų asociacijai Kaune telefonais: 8 655 70 058 ir 8 686 44 828.
