Vasario 16-osios Akto originalą suradusio, o dabar Belgijos karalystėje, Europos Parlamente Briuselyje dirbančio prof. Liudo Mažylio teigimu, tai išskirtinis įvykis tiek Lietuvai, tiek jam asmeniškai. „Man tai buvo ypatinga garbė – mano gimtajame mieste Kaune pristatyti pagrindinį Lietuvos dokumentą Belgijos karaliui ir karalienei“, – teigia L. Mažylis.
Karališkosios šeimos vizito metu Istorinėje Prezidentūroje Kaune ir ten šiuo metu eksponuojamo dokumento originalo pristatymui prof. L. Mažylis stengėsi glaustai sudėti svarbiausius tuometinius dokumento pasirašymo konteksto aspektus, Lietuvos skaudžią patirtį žiauraus sovietmečio laikotarpiu bei nutiesti paraleles su šiandienos geopolitine situacija Europoje.
L. Mažylis su Belgijos monarchais pasidalijo ir faktu, kad šis dokumentas buvo dingęs 99 metams ir, laimei, jam pasisekė beveik prieš šešerius metus Vasario 16-osios Akto originalą rasti Vokietijos archyvuose.
Toliau kreipdamasis į Belgijos karališkąją šeimą, L. Mažylis pristatė ir demokratinėmis teisėmis ir laisvėmis grįstą Vasario 16-osios Akto svarbą. „Dokumentas garantavo, kad visi Lietuvos žmonės turės teisę dalyvauti rinkimuose. 1918 m. balsavimo teisių suteikimas tiek vyrams, tiek moterims, turtingiems ar vargšams, etniniams lietuviams ir tautinėms mažumoms buvo labai pažangi idėja ir šiandien tuo didžiuojamės“, – Lietuvos Tarybos dokumente užšifruotą inovatyvų vertybinį požiūrį į demokratiją pristatė L. Mažylis.
Naudodamasis unikalia proga ir pristatydamas svarbiausią dokumentą, skelbiantį Lietuvos Nepriklausomybę 1918 m. Vasario 16-ąją, L. Mažylis pristatė ir po to sekusią skaudžią Lietuvos istorinę patirtį. „Tada atėjo sovietų okupacija. Jie išbraukė lietuvių tautą iš Europos ir pasaulio žemėlapio. Tiesą sakant, ta pati piktoji jėga ketino tą patį padaryti su kita tauta – Ukraina, – Lietuvos Respublikos Istorinėje Prezidentūroje karališkai Belgijos šeimai pasakojo L. Mažylis. – Per tą laiką dalis šio dokumento signatarų buvo ištremti į Sibirą, tarp jų ir prezidentas Aleksandras Stulginskis, dalis spėjo pabėgti ir gyveno išeivijoje, tarp jų ir prezidentas Antanas Smetona, trys signatarai buvo nužudyti.“
Kaip pastebi europarlamentaras prof. L. Mažylis, tai, kad vienos svarbiausių ilgaamžių vertybių puoselėtojos Europoje, Belgijos federacinės konstitucinės monarchijos pagrindiniai atstovai, Belgijos karalius Pilypas ir karalienė Matilda, skyrė laiko susipažinimui su Lietuvos istorine atmintimi, Vasario 16-osios Aktu – labai svarbu ir Belgijos bei Lietuvos dvišaliams santykiams. „Šio dokumento dingimas ilgiems dešimtmečiams mūsų tautai kėlė nusivylimą. Bet kai buvo surastas šis Aktas, kiekvieną lietuvį aplankė tikras ir nuoširdus džiaugsmas. Pagaliau susigrąžinome. Taigi žmones galima sunaikinti, dokumentai gali dingti, bet idėjos, bet vertybės
nugali, – apie šio dokumento svarbą kiekvienam tautiečiui Vasario 16-osios Akto originalo pristatymo Belgijos karališkai šeimai pabaigoje teigė prof. L. Mažylis.
Dokumentas eksponuojamas istoriniuose Prezidento rūmuose Kaune nuo šių metų Vasario 16-osios. Lapkričio 27 d., sekmadienį, kauniečiai ir miesto svečiai dar galės iš arti pamatyti autentišką modernios valstybės gimimo dokumentą – Lietuvos Tarybos nutarimą dėl Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, pasirašytą 1918 m. vasario 16 d. Vilniuje. Po šio pasimatymo dokumentas grįš pas saugotoją ir savininką – Vokietijos Federacinės Respublikos užsienio reikalų ministerijos Politinį archyvą. Norintys iš paties dokumento radėjo dar kartą išgirsti detektyvinę paieškų istoriją kviečiami atvykti 11 valandą. Audiencijų salėje vyks prof. Liudo Mažylio paskaita.
