Sunkmetis pakenkė ir tolimųjų reisų vairuotojams – daugelis krovinių pervežimo įmonių bankrutavo ir žmonės liko be darbo. Įmonėse nuo seno galiojo savotiška apmokėjimo sistema: darbo sutartyje buvo nurodomas maždaug trečdalis sutartos algos (1000–1500 litų), o likusi dalis buvo išmokama dienpinigiais arba tiesiog „juodais“ pinigais.
Nemokėjo algos, o atleido už pravaikštas
Kaunietis Sigitas B. dar 2007 metais įsidarbino „Tvorų pasaulio“ bendrovės vairuotoju. Su jos direktoriumi Dariumi J. (abiejų pavardės redakcijai žinomos) sutarė, jog gaus per mėnesį 1500 litų atlyginimą ir dar už kiekvieną nuvažiuotą kilometrą po 45 centus. Atlyginimo dydis buvo įrašytas darbo sutartyje, o dėl kitos dalies užmokesčio Sigitui B. teko pasikliauti direktoriaus garbės žodžiu. Kaip dabar tvirtina pats Sigitas B., tokia buvo praktika. Kad anksčiau už nuvažiuotą kilometrą vairuotojams būdavo mokama iki 50 centų, patikino ir kitų įmonių vairuotojai.
Dažniausiai Sigitui B. su kroviniais tekdavo važiuoti į Rusiją. Žmogus sako, jog prieš kelionę po vairuotojo sėdyne rasdavo paruoštų pinigų pluoštelį. „Tie pinigai būdavo skirti ir kurui, ir dienpinigiams, ir kyšiams muitinėje, – aiškino vairuotojas. – Tik prieš važiuojant pakišdavo pasirašyti tuščius lapus – atseit apskaitai, jei kelyje kas nors nutiktų."
Tačiau Sigitas B. tvirtina, jog padirbėjęs gerą pusmetį „Tvorų pasaulyje“ taip ir nesulaukė išmokant viso mėnesinio atlyginimo. „Būdavo, perveda į banko kortelę kokius 600 litų ir vis virkauja, jog neturi pinigų“, – sakė Sigitas B.
2008 metų liepą Sigitą B. ištiko širdies priepuolis, vyras buvo paguldytas į ligoninę. Beveik po dviejų ligos mėnesių, nesulaukęs nė lito už išdirbtą laiką (už du darbo mėnesius) ir nedarbingumo lapelį (darbdavys moka už pirmąsias dvi ligos dienas), Sigitas nutarė nutraukti darbo sutartį. Parašęs pareiškimą, jog išeina iš darbo dėl to, kad negauna sutarto atlyginimo, paliko jį įmonės buhalteriją tvarkančiai buhalterei. „Telefonu su direktoriumi, atrodo, normaliai išsiaiškinome, – pasakoja Sigitas B. – Pasakiau: „Jei nemoki pinigų, aš daugiau nedirbsiu“. Jis sutiko tuoj pat mane atleisti, todėl, palikęs pareiškimą buhalterei (nes įmonė registruota bute ir ten neįmanoma direktorių rasti), darbe daugiau ir nepasirodžiau."
Tačiau vietoje jam priklausančios atlyginimo dalies Sigitas B. gavo pranešimą, jog yra atleistas... už pravaikštas. Žmogus iš pradžių dar bandė gražiuoju tartis ir apeliuoti į direktoriaus sąžinę, bet pastarasis nesileido į kalbas.
Teismo sprendimai – darbdavio naudai
Kiek pasvarstęs Sigitas B. nutarė teisybės ieškoti teisme. „Kai esi „biednas“, tai ir kvailas, – sako Sigito žmona Liuba. – Kol surinkome visus reikiamus dokumentus, kol susiradome advokatą (tokių, kaip dabar mums žinoma, neperspektyvių bylų niekas nenori imtis), – pasirodo, praleidome ieškinio senaties terminą. Tai ir buvo bene svarbiausia mūsų bylos pralaimėjimo priežastis."
Byla dėl neteisėto Sigito B. atleidimo iš darbo teismą vis dėlto pasiekė ir žmogus tikėjosi, jog bus priteistas nesumokėtas atlyginimas bei kompensacija. „Patyrėme ne tik finansinių nuostolių, bet ir moralinę skriaudą, – aiškina Liuba B. – Kadangi vyras buvo atleistas neva už pravaikštas, tai darbo biržoje jam 3 mėnesius nemokėjo bedarbio pašalpos."
Bet, atrodo, Sigito B. viltys žlunga – jis ne tik neatgavo savo uždirbtų pinigėlių, bet jam dar ir teks sumokėti darbdaviui daugiau nei 10 000 litų. Toks dviejų – apylinkės ir apygardos – teismų verdiktas.
Mat „Tvorų pasaulio“ direktorius Darius J., sužinojęs, kad iš jo per teismus reikalaujama sumokėti nesumokėto atlyginimo dalį bei kompensaciją, pats kreipėsi į teismą su priešieškiniu Sigitui B. dėl... žalos atlyginimo. Teismui jis pateikė dokumentus, kuriuose juodu ant balto po penkiaženkliais skaičiais – Sigito B. parašai. Girdi, gavo žmogus avanso daugiau nei 13 000 ir nežinia kur juos iššvaistė... Be to, dar ir įmonės išduotą telefono pokalbių kortelę jis naudojęs asmeniniais tikslais – pokalbiai įmonei kainavę daugiau nei 1000 litų.
Ir atleistas už pravaikštas esąs teisingai, nes jam, Dariui J., joks pareiškimas atleisti iš darbo nebuvęs įteiktas. O pagal Darbo kodeksą Sigitas B. apie darbo sutarties nutraukimą darbdavį privalėjo informuoti ne vėliau nei prieš 14 dienų.
Apylinkės teismas, įvertinęs visus argumentus ir dokumentus, priteisė iš Sigito B. sumokėti darbdaviui 9947 litus. Aukštesnioji teismų instancija apylinkės teismo sprendimą paliko galioti. „Bandysime rašyti kasacinį skundą, – sako Sigito B. žmona Liuba (pats Sigitas B. šiuo metu dirba Švedijoje). – Su žmogumi buvo tiesiog susidorota ir niekas jo neapgina. Teismo prašėme įsigilinti, kada tie parašai ant dokumentų atsirado, ir apskritai paanalizuoti, kaip buvo mokami atlyginimai, tačiau niekas nekreipė dėmesio."
„Deja, ne tik Sigitas B., bet ir kiti darbuotojai dažnai nežiūri, kur ir ant ko pasirašo, – sakė advokatas Vytautas Gudas, vairuotojo interesų gynėjas. – Dažniausiai sako: „Darbdavys liepė, tai ir pasirašiau“. O paskui, kai ginčai persikelia į teismus, sunku įrodyti, kad darbuotojas nukentėjo, nors puikiai supranti, kokia tikroji situacija. Emocijos čia nieko nelemia, teisėjai remiasi tik dokumentais. O šie dažnai byloja ne nuskriaustojo naudai."
Priimta praktika
Vairuotoju vienoje transporto įmonėje dirbantis Jonas patvirtina, jog tokia apmokėjimo sistema veikia ir šiuo metu. „Atlyginimai tik dar labiau sumažėjo, – teigia vairuotojas. – O kitą dalį paprastai moka neva degalams, kelių mokesčiams, kitoms išlaidoms. Dažnai tie pinigai kaip avansas (pagal įstatymą, važiuojant į ilgesnį nei vienos dienos reisą, priklauso gauti pusę dienpinigių ir kitoms komandiruotės išlaidoms skirtų pinigų – aut. past.) pervedami į darbuotojo banko kortelę ir tik grįžęs iš reiso sužinai, jog tai buvo tavo neva atlyginimas.
Nors pateiki visus išlaidų kvitus, sako, jog ir taip per daug buvo duota pinigų – dar turėjo likti. Dienpinigiai, ir tie apkarpyti – moka pusę to, kas buvo prieš porą trejetą metų. Ir pasirašyti esame verčiami ant tuščių lapų – tik vėliau šalia jų atsiranda skaičiai. O kartais iš viso nesupranti, kaip tavo parašas atsirado prie niekada neregėtų pinigų sumų... Gerai, jei galutinai neužveržia kilpos ir dar gali iš to gauto uždarbio, kurį teikiasi darbdavys sumokėti, šeimą išmaitinti, bet pasitaiko, kad darbdavys visai suįžūlėja ir atskaitinėja iš tavo uždirbtų pinigų už kiekvieną smulkmeną – nuleistą padangą, automobilio įbrėžimą ir pan. O jei jau kyla konfliktas, tai liksi plikas ir basas – būsi išmestas kaip musė iš barščių. Ir teisybės niekada nerasi..."
Vairuotojas tvirtina, jog taikstytis su esama tvarka verčia sunkmetis, nes darbai nesimėto. „Darbdaviai, stengdamiesi sumažinti išlaidas, ieško pigesnės darbo jėgos iš užsienio – Baltarusijos, Ukrainos, Moldovos ir kitų šalių, – piktinasi Jonas. – Ir ramia sąžine atleidžia neįtikusį darbuotoją."
Aurelija ŽUTAUTIENĖ
