Iš vaikų globos įstaigų bėgantys auklėtiniai – nuolatinis darbuotojų galvos skausmas. Jaunuosius bėglius kartais tenka parsivežti net iš užsienio. Kodėl vaikai bėga, vieno atsakymo nėra. Kai kuriems bėgliams tai – tik nuotykis.
Padėjo „geras dėdė“
Neramų savaitgalį išgyveno Avikilų kaime (Marijampolės sav.) esančių „Vaiko tėviškės“ namų – vaikų globos įstaigos – darbuotojai. Prieš vidurnaktį jie suprato, kad pradingusios keturios 14–16 metų auklėtinės ir vienas 16 metų auklėtinis. Įtarta, kad skirtingu metu pasišalinę globotiniai buvo susitarę kartu pabėgti.
Kitą dieną į Avikilus pirmasis pats sugrįžo vaikinas. Jis ramiai paaiškino, kad aplankė Jonavoje gyvenančią mamą, nors jam tai nebuvo leista. Taip pat prasitarė, kad tame pačiame krašte gali būti ir pabėgusios paauglės, nes trys iš jų – taip pat jonaviškės.
Globos įstaigos darbuotojai, nuvykę į Jonavą, išties surado visas keturias savo globotines. Jos negalėjo paaiškinti, kodėl pabėgusios. Iš jų tik viena iki šiol jau turėjo bėglės patirties, o kitos savivaliavo pirmą kartą.
„Vaiko tėviškės“ namų direktoriaus Vytauto Šulinsko manymu, paauglės paprasčiausiai pramogavo – norėjo būti savarankiškos. „Turbūt naiviai manė, kad Jonavoje, kuri yra už 90 kilometrų nuo Marijampolės, bėglių arba neieškosime arba nerasime ilgiau, – svarstė direktorius. – Tačiau mes jau buvome kreipęsi į policiją, mergaitėms būtų buvę nelengva laisvai bastytis“.
Paklaustos, kaip pasiekė Jonavą, globotinės teigė pirmiausia susistabdžiusios pakeleivingą automobilį. Šis važiavęs ne į Jonavą. „Pataikėme labai gerą dėdę! – džiugiai pasakojo direktoriui mergaitės. – Jis mums visoms davė pinigų ir liepė į Jonavą važiuoti autobusu, kad nepakliūtume į kokio nors maniako rankas“. Anot direktoriaus, geriau tas „geras dėdė“ būtų pranešęs į policiją apie nežinia kur keliaujančias mergaites.
Grįžta „praturtėję“
Pradingus globotiniams, darbuotojai labiausiai baiminasi, kad jiems kas nors nenutiktų ir kad jie patys neįvykdytų kokio nors nusikaltimo.
Valkininkų vaikų globos namų „Spengla“ (Varėnos r.) direktoriaus Sauliaus Zubkausko teigimu, pabėgę auklėtiniai bene dažniausiai traukia savo artimųjų, giminaičių namų link. Neretai tokie vaikai atsiduria landynėse, prisiglaudžia pas asocialius asmenis, o šiems nerūpi, kas užsuka į jų būstus. Šiltesniu metų laiku bėgliai pastogės ieškosi soduose, poilsiavietėse, kur visada tyko pavojus pakliūti į nekokias kompanijas.
Avikilų globos namų darbuotojai prisimena prieš keletą metų baiminęsi, kad dvi kartu pabėgusios 13 ir 16 metų jų auklėtinės nebūtų patekusios į sąvadautojų, prekiautojų žmonėmis rankas. Mat tokių kalbų jau būta – jas skleidė kažkur kažką nugirdę patys globotiniai. Jaunesnioji bėglė, tąsyk pradingusi jau bene šeštą kartą, savo likimo draugams mėgdavo pasipasakoti, kuo „praturtėjusi“ po tokių klajonių. Ji girdavosi naujomis pažintimis su vaikinais, lytinio gyvenimo patirtimi (beje, pabėgusi mergaitė buvo tapusi žagintojų auka), o kartą draugams pasidžiaugė... besilaukianti dvynukų.
Kartą direktorius V. Šulinskas šias bėgles po penkių savaičių parsivežė net iš Klaipėdos, kur vietos policininkai mergaites aptiko slampinėjančias gyvenamųjų namų kvartale. „Jeigu jas būčiau sutikęs netikėtai gatvėje, būčiau nepažinęs, – prisiminė direktorius. – Abi buvo neatpažįstamai pasikeitusios: nudažytais plaukais, moderniomis šukuosenomis, naujais bateliais, iki tol neturėtais drabužiais, ryškiai išsidažiusios“. Tada įtarta, kad mergaitės uostamiestyje buvo sutikusios kokių nors „geradarių“ – įtartinų globėjų. Pačios jos apie tai detaliai nepasakojo.
Suvažinėjo žmogų
Bene skaudžiausios patirties iš pabėgusių globotinių kasdienybės turi vienas dabar jau 18 metų „Vaiko tėviškės“ namų auklėtinis.
2007-ųjų vasaros pabaigoje, būdamas 14 metų, berniukas buvo pabėgęs iš globos įstaigos ir laiką leido Kazlų Rūdos apylinkėse, iš kurių kilęs. Daugiau nė du mėnesius slapstęsis vaikas įkliuvo tik po tragedijos.
Septintokas buvo prisiglaudęs pas motinos pažįstamą Aidą (32 m.). Šis neparagino vaiko grįžti į vaikų namus ir į policiją nepranešė, nors buvo paskelbta jaunojo bėglio paieška. Aidas ne tik neauklėjo berniuko, bet ir kartu su juo išgerdavo. Kartais abu eidavo uogauti ir grybauti. Paauglys už parduotas miško gėrybes kone kasdien gaudavo po 40 litų – jautėsi esąs turtingas.
Lemtingąją dieną keturiolikmetis degtine vaišino du bendraamžius draugus. Visi trys krūmuose gėrė po lygiai ir apsvaigo. Draugai pavakare nuėjo į namus, o benamis bėglys patraukė Kazlų Rūdos link. Čia jis esą labai užsimanė obuolių ir ėjo sodo, kuris buvo prie vienos bendrovės, link.
Paauglys pastebėjo paliktą atrakintą automobilį, susidomėjęs į jį įsėdo ir užvedė, nes raktelis buvo paliktas spynelėje. Pirmiausiai atsimušęs į pastato sieną, automobilis išriedėjo miesto gatve, nemokšiškai vairuojamas, čia vos išvengė susidūrimo su būreliu vaikų, o tada užkliudė priešais važiuojantį 75 metų dviratininką. Kruvinas dviratininkas užkrito ant variklio dangčio, o dviratis užkibo už automobilio sparno, bet vaikėzas automobilio nesustabdė. Sustojo tik tada, kai dviratininko kūnas nuo mašinos nukrito į griovį.
Nusikaltęs bėglys buvo grąžintas į globos namus. Netrukus jis sulaukė teismo bausmės – 40 parų arešto už pavogtą automobilį. O už tai, kad šiuo automobiliu, būdamas vidutinio girtumo, užmušė dviratininką, bausmės nebuvo – už tokį nusikaltimą atsakomybė numatyta tik nuo 16 metų.
Priežasčių – daug
Anot kalbintų vaikų globos įstaigų vadovų, tokių nelaimių ir nusikaltimų turbūt nebūtų, jeigu būtų tiksliai žinoma, kodėl konkretus vaikas linkęs bėgti iš globos įstaigų.
Kučgalio socializacijos centro (Biržų r.) direktorės Laimos Vaičienės nuomone, dažniausiai globotiniai bėga išsiilgę namų – jų link ir pasuka. Namų šauksmas toks stiprus, kad globotiniai laukia kiekvienos galimybės: pabėga ir iš pačios įstaigos, ir iš medikų, pas juos nuvežti, ir net iš teismo.
„Vaiko tėviškės“ namų direktoriaus V. Šulinsko teigimu, auklėtinių noras ištrūkti į vietas, iš kur jie buvo atvežti globoti, amžinas. „Tai ne problema, nes problemos paprastai išsprendžiamos, o mums suprantamas tokių vaikų kasdienybės nuolatinis veiksmas, – sakė direktorius. – Ypač tai būdinga neseniai pas mus įkurdintiems globotiniams ir tokiems, kurie į globos namus pateko ne mažamečiai, o jau paaugliai, sunkiai prisitaikantys prie naujų gyvenimo sąlygų. Pabėgdami vaikai protestuoja prieš pačią padėtį, kurioje jie yra, demonstruoja nepaklusnumą globos įstaigos tvarkai“.
Dar viena „rūšis“ tokių bėglių – nepavargstantys keliauninkai. Jie pabėga dėl naujų pažinčių, naujų įspūdžių, naujų potyrių. Štai iš Alytaus vaikų globos namų pabėgę auklėtiniai buvo pasiekę ne tik Palangą, bet ir... Švediją. O Kuršėnų vaikų globos namų (Šiaulių r.) pabėgusi 14 metų augintinė, vėliau surasta Estijos sostinėje Taline, pasakojo su draugais spėjusi apsilankyti Anglijoje ir Italijoje.
„Suradus mūsų bėglius, belieka džiaugtis, kad jiems nieko blogo neatsitiko, – tarsi apibendrino V. Šulinskas. – Su tokiais vaikais aktyviau vykdomas individualus darbas, su jais bendrauja psichologai ir socialiniai pedagogai. Bet labai sunku užtikrinti, kad tokie „etatiniai bėgliai“ vėl nesiverš į kasdienybę be jokių taisyklių“.
Irena ZUBRICKIENĖ
