Pastaruoju metu Lietuvoje pastebima tendencija, kad vis daugiau būsimų vairuotojų „Regitroje“ neišlaiko ne tik teorijos, bet ir praktikos egzaminų iš pirmo karto.
„Žinių radijo“ laidoje „Žalia rodyklė“ vairavimo instruktorius Artūras Pakėnas svarstė, kad priežastys dėl prasto vairavimo egzamino išlaikymo gali būti įvairios, tačiau dėmesys, pasak jo, krypsta į tris sritis.
„Aš jau sakiau, kad čia turėtų egzistuoti meilės trikampis, kurio viršūnė yra asmuo, t.y. būsimasis vairuotojas, o pagrindą sudarytų viename trikampio kampe vairavimo mokykla su savo mokymo metodika, na, o kitame, be abejo, egzaminavimo sistema. Ir kiekviena šita sistema turi savo kažkokių trūkumėlių.
Tačiau visiškai vienam prisiimti tos kaltės nesinorėtų, nes buvo per didelis [neišlaikančių asmenų] šuolis“, – kalbėjo A. Pakėnas.
Vairavimo instruktorius svarsto, kad ne ką mažiau įtaką blogam išlaikymo rezultatui galėjo padaryti ir „Regitroje“ įsigalioję nauji pokyčiai, dėl kurių pradėta aktyviau tikrinti vairavimo egzaminų įrašus.
„Įdomu tai, kad ta struktūra [„Regitros“ atstovai] nelabai nori prisiimti tos savo kaltės. Tai čia didžiausia problema“, – svarstė jis.
Egzaminuotojai bando nusikratyti atsakomybės?
Saugaus eismo ekspertas Saulius Šuminas antrina A. Pakėnui ir atkreipia dėmesį į „Regitros“ egzaminuotojų darbo specifiką, kuri atsidūrė po padidinamuoju stiklu.
„Jie [egzaminuotojai] tiesiog pajuto labai aiškų spaudimą, labai aiškią žinią, kad dabar bus žiūrimas kiekvienas įrašas. Na, ne kiekvienas, bet tiek, kiek pajėgs.
<...> Logika yra labai paprasta, jeigu jis [egzaminuotojas] netyčia „ant ribos“ kandidatą įvertins kaip išlaikiusį egzaminą, egzaminuotojas gali turėti problemų, nes kažkas pažiūrės ir sakys: žiūrėk, tu čia klaidą ne tokią padarei.
O jeigu jis, grubiai pasakysiu, „nušienaus tą žmogų“, tai jam jokių pasekmių nebus, jis tai supranta. Yra rizika, kad gali būti vienaip ir kitaip įvertinta. Tai ta riziką sumažinant, egzaminuotojas elgiasi būtent taip. Čia nieko naujo nepasakysiu, čia toks dramblys, apie kurį niekas nekalba", – svarstė pašnekovas.
S. Šuminas taip pat svarsto, kad retas egzaminą laikantis ir daug nekritinių klaidų surinkęs asmuo vėliau gali tikėtis teigiamo egzaminuotojo įvertinimo.
Reikia ne mokytis vairuoti, o mokytis dalyvauti eisme
Vairavimo instruktorius A. Pakėnas radijo laidoje atkreipė dėmesį, kad dėl neišlaikomų egzaminų tūkstančių žmonių gyvenimai esą sugadinami, nes jie praranda galimybę dirbti, ypač jei darbdaviai reikalauja vairuotojo pažymėjimo.
Be to, instruktorius mano, kad dabar apskritai pasikeitė požiūris į tai, kas yra vairavimo egzaminas.
„Nesuprantame, kad mums dabar reikia ne mokytis vairuoti, o mokytis dalyvauti eisme. Tai reiškia, kad visiškai kitokie psichologiniai dalykai prasideda, jau nebe tiek motorikos reikia, kaip išmokti įjungti pavarą, pajudėti iš vietos ar prisiparkuoti, o kiek reikia mokėti važiuoti žiedinėje sankryžoje, rikiuotis, greitėjimo juostomis naudotis, vertinti situaciją, nesudaryti pavojingų sąlygų“, – dėmesį atkreipė jis.
Vairavimo instruktorius taip pat įvardija, kad viena iš dažniausiai būsimų vairuotojų daromų nekritinių klaidų, dėl kurios neretai yra neišlaikomas ir vairavimo egzaminas, yra posūkio nerodymas.
„Ir tada aš pagalvoju, pasiskaitau Kelių eismo taisyklių (KET) knygelę, ten tikrai ne fizikos mokslai, ten ne formulės, ten tiesiog – parodyk, kad gyvenimas būtų geresnis, ir tiek. Ir dėl to žmonės neišlaiko egzamino.
Juk „Regitroje“ ne BMW automobiliai, ten posūkiai, signalai yra. Tai kas, ko nesupranta – ar mes, kaip mokytojai, nesuprantame, kaip žmogui paaiškinti, kad reikia rodyti posūkį, ar vertinimuose nežinia, ką ten vertina ir prisigalvoja?
Kaip reikėtų rodyti posūkį? Ar prieš tai reikia du kartus sutrypti, triskart suploti? Nežinau, ką dar reikia padaryti – ar rankomis pasukinėti kažkaip, tada įjungti [posūkio signalą]?“ – retoriškai klausė A. Pakėnas.
Tuo metu S. Šuminas kritiškai žvelgia į tai, kaip „Regitra“ atlieka darbo kontrolę. Pasak jo, šiuo metu galioja tokia praktika, kad ta pati įstaiga, kuri egzaminuoja būsimus vairuotojus, taip pat save ir kontroliuoja.
Jis taip pat užsimena ir apie viešojoje erdvėje sklindančias kalbas dėl to, kad prie didesnio egzaminų neišlaikymo skaičiaus esą galėjo prisidėti ir „Regitros“ tapimas akcine bendrove.
„Aš nenoriu tuo tikėti, kad taip gali būti, bet tai gimdo tas konspiracines teorijas, kad galbūt kažkam apsimoka. Labai nesunku pasižiūrėti, kiek gi žmonių ateidavo, tarkime, 2012 m. ir kiek ateina dabar. Tai skaičius krito kokia 30 proc.
<...> Egzaminų pats kiekis nepamažėjo, tiesiog padaugėjo kartų laikymo. Nenoriu teigti, kad kažkas specialiai tai daro. Bet tų klausimų kyla.
Visą pokalbį galima išklausyti „Žinių radijo“ laidoje:
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
