Pranešimą iš bendrovės „Alytaus kranai“ apie grupės darbuotojų atleidimą gavo Alytaus darbo birža. Bankrutuojanti įmonė nuo kovo 15 dienos planuoja atleisti 21 darbuotoją, visus, kiek dabar yra bendrovėje.
Atsakydama į „Miesto laikraščio“ klausimą, ar tai didelis skaičius, biržos direktoriaus pavaduotoja Danguolė Juozapavičienė aiškina, kad praėjusiais metais jos atstovaujama įstaiga gavo trisdešimt pranešimų apie grupinius darbuotojų atleidimus. Pagal juos buvo numatyta atleisti 1 300 žmonių.
Jos teigimu, bedarbių skaičius praėjusių metų pabaigoje ir šių pradžioje augo, tačiau ne taip sparčiai, kaip iki tol, o pranešimų apie grupinius darbuotojų atleidimus iš viso negauta. O štai baigiantis vasariui „atsiliepė“ „Alytaus kranai“ ir Alytaus apskrities viršininko administracijos.
Pastaroji informuoja nuo šių metų birželio 30-osios dienos numačiusi atleisti 101 darbuotoją ir valstybės tarnautoją, nes administracija naikinama.
Didžioji dalis neteksiančių darbo yra alytiškiai. „Mes ir dabar turime užsiregistravusių žmonių, kurie jau atleisti iš apskrities viršininko administracijos, - sako D. Juozapavičienė. - Sunku pasakyti, ar turėsime konkrečių pasiūlymų būsimiems bedarbiams, bet prognozuojame, kad daugiau galimybių įsidarbint turės kvalifikuoti darbuotojai. Nekvalifikuotiems žmonėms įsitvirtinti darbo rinkoje dabar labai sudėtinga“.
Pavaduotojos nuomone, bedarbystės lygis po truputį stabilizavosi.
Jei praėjusių metų pirmajame ketvirtyje nedarbas augo po 0, 4 - 0,5 procentinio punkto, tai tuo pačiu šių metų laikotarpiu šis rodiklis yra 0,1 procentinio punkto. Dabar situacija yra žymiai palankesnė ieškantiems darbo.
„Išskirtinai padaugėjo registruotų ilgai - du metus ir daugiau - nedirbusių ir niekur nedirbusių. Tokių žmonių yra net 40 procentų, - atkreipia dėmesį D. Juozapavičienė. - Galvoju, kad jie registruojasi dėl tam tikrų socialinių garantijų: išmokų, gydymo.
Kita dalis tokių bedarbių gali būti iš vadinamosios šešėlinės ekonomikos.
Ateina, pavyzdžiui, vyras pačiame jėgų žydėjime, o pagal dokumentus pasirodo, kad jis du metus ar daugiau nieko nedirbęs. Matyt, žmogus neteko darbo kur nors dirbdamas nelegaliai“.
Darbo biržos atstovė įvardija dar vieną kategoriją, patenkančią tarp minėtų keturiasdešimties procentų - grįžusieji iš darbų užsienyje. Svarbiausia priežastis - medicininis aptarnavimas. Kadangi grįžusysis neturi reikiamo darbo stažo, kad būtų apžiūrimas ar gydomas nemokamai, tokią galimybę jam suteikia bedarbio statusas.
„Bedarbystei labai didelės įtakos turi sezoniškumas, - kalba D. Juozapavičienė. - Pavasarį, vasarą, rudenį yra darbų statybose, žemės ūkyje. Be to, pasibaigus šildymui, žmonės nebesiregistruoja Darbo biržoje, nes jiems nebereikia atitinkamų kompensacijų“.
Kęstutis SKERYS
