Vitalija JALIANIAUSKIENĖ
Laiku neįsidarbinusiesiems rėš dalį pašalpos.
Socialinė pašalpa 350 litų – tikrai ne ta suma, už kurią, net ir labai susiveržus diržą, šiais laikais būtų galima mėnesį pragyventi. Tiesa, net į tokią valstybės paramą gali pretenduoti tik vienas gyvenantis ir jokių kitų pajamų negaunantis asmuo. Antram šeimos nariui skiriama mažesnė, o trečiam ir kitiems – dar mažesnė socialinė pašalpa.
Netrukus ir per šias išmokas bus brūkštelėta. Ilgalaikiai bedarbiai pirmieji pajus permainas, nes nedirbančiam asmeniui tokią socialinę pašalpą, kokia jam apskaičiuojama, ketinama mokėti nebe trejus, o vienus metus. Per metus neįsidarbinusiems piliečiams socialinė pašalpa bus mažinama 20 procentų, per dvejus metus – 30 procentų, po trejų nedarbo metų pašalpa mažėtų 40 procentų ir t. t.
Pavyksta nedaugeliui
Panevėžio teritorinės darbo biržos direktoriaus pavaduotoja Audronė Biguzienė mano, kad visų ilgus metus darbo negaunančių bedarbių negalima matuoti vienu matu.
„Ne visi ilgam iš darbo rinkos iškritę bedarbiai yra dirbti nenorintys ir iš pašalpų gyventi siekiantys tinginiai“, – teigia viena iš Darbo biržos vadovių.
Ji pateikia statistiką: šių metų sausio mėnesio duomenimis, ilgalaikių, daugiau kaip metus darbo negaunančių bedarbių Panevėžio mieste ir rajone buvo 3 436. Pernai tuo pačiu laikotarpiu – 5 026. Per tą laikotarpį Darbo birža įdarbino 100, o per įvairias programas į darbo rinką įtraukė 71, veiklą pagal verslo liudijimą plėtoti ėmėsi 49 ilgalaikiai bedarbiai. Visi kiti pasiliko už darbo rinkos borto.
Kaip teigia A. Biguzienė, Darbo birža neretai iš Darbo inspekcijos gauna pranešimų apie išaiškintus nelegaliai dirbusius asmenis, kai kurie jų būna registruoti bedarbiai.
Tokie asmenys braukiami iš biržos be teisės pusę metų iš naujo registruotis, taip pat gauti socialinę pašalpą. Panevėžio mieste išaiškinti 5 nelegaliai dirbę bedarbiai. Daug daugiau jų išaiškinta rajonuose. Žmonės nelegaliai dirba medienos perdirbimo pramonėje, statybose, prekybos sferoje.
Pašalpų gavėjai
2013 metų sausio 1 dienos duomenimis, Lietuvoje buvo registruota 210 tūkstančių bedarbių. 22,5 procento jų gauna socialines pašalpas.
Šiuo metu įstatymas numato, kad piniginę paramą nedirbantis asmuo gali gauti 36 mėnesius, ir tik vėliau skiriama suma pradeda mažėti.
Tikimasi, kad numatytos permainos paskatins asmenis ir pačius aktyviau domėtis darbo galimybėmis. Įsidarbinti bus skatinama ir nustačius, kad visi asmenys, kurie nedirbo ilgiau nei metus ir susirado darbą, pusę metų prie atlyginimo gaus 50 procentų anksčiau jiems mokėtos socialinės pašalpos sumos. Anksčiau tokia tvarka galiojo tik ilgalaikiams bedarbiams, auginantiems vaikus.
Skiriant socialinę pašalpą nepasiturintiems gyventojams taip pat numatoma suteikti daugiau teisių savivaldybių administracijai.
Neretai pasitaiko, kad šeimos pajamos tik keliais litais viršija valstybės remiamų pajamų dydį vienam šeimos nariui. Tokia šeima pagal dabar galiojantį įstatymą teisės į socialinę pašalpą neturi. Teikiamu įstatymo projektu savivaldybė, įvertinusi realią šeimos situaciją, galės skirti socialinę pašalpą ir tai šeimai, kurios vidutinės pajamos ne daugiau kaip 20 procentų (tai yra iki 70 litų) viršys valstybės remiamų pajamų dydį.
Visiems darbo nebus
Panevėžyje socialines pašalpas gauna per 1 600 šeimų, arba apie 5 000 asmenų. Kaip teigia miesto Savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjo pavaduotoja Zita Ragėnienė, daugiau kaip pusė pašalpos gavėjų – bedarbiai.
Pradėjus mažinti ir taip menkas socialines pašalpas kai kurie žmonės atsidurtų nepavydėtinoje padėtyje. „Darbo vietų visiems taip staiga neatsiras, vis tiek liks grupė žmonių, kurie dėl sveikatos, profesijos ar kitų priežasčių taip ir liks ilgalaikiai bedarbiai. Be valstybės pagalbos žmonės pragyventi negalės, juos teks remti“, – sako skyriaus vedėja.
Z. Ragėnienė mano, kad svarbiausia būtų išaiškinti valstybės parama piktnaudžiaujančiuosius, o tiems, kurie atsidūrė sunkioje situacijoje, socialinė pašalpa turėtų būti skiriama gerokai didesnė – kad būtų galima pragyventi.
Vis dėlto atsijoti vienus nuo kitų vargu ar bus įmanoma. Įstatymas, atrodo, bus kaip pagal vieną kurpalį vienodas visiems ilgalaikiams bedarbiams. Tačiau kol kas minėtas nuostatas įtvirtinantis Piniginės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo projektas pateiktas suinteresuotoms institucijoms ir visuomenei derinti. Pakoreguotas po gautų pastabų jis bus teikiamas svarstyti Vyriausybei, o šiai pritarus – Seimui.
