Nuo šių metų pradžios profesinis bedarbių mokymas vykdomas nebe aklai.
Išmokti specialybės ir pradėti naują gyvenimo etapą pasiryžę panevėžiečiai yra ne tik Panevėžio, bet ir Vilniaus Žirmūnų bei Kauno Petrašiūnų darbo rinkos mokymo centrų, kitų mokymo įstaigų mokiniai.
Ne savame mieste mokslus kremtantiems panevėžiečiams Darbo birža sumoka ir kelionės, ir apgyvendinimo išlaidas.
Kaip teigia Panevėžio teritorinės darbo biržos Užimtumo rėmimo skyriaus vedėja Aušra Žukauskienė, šiuo metu kituose šalies miestuose panevėžiečiai mokosi tapti pobūvių patiekalų ruošėjais, suvirintojais, kitokiais specialistais.
Su mokymo kuponu
Užimtumo rėmimo skyriaus vedėja prisimena laikus, kai Darbo biržos profesinio mokymo kursuose mokėsi kiekvienas norintis bedarbis, gaudavo stipendiją, tačiau tolimesnės ateities su įsigyta profesija dažnai net nebandydavo sieti. „Dabar to nebėra. Bedarbių profesinis mokymas vykdomas pagal darbo rinkos poreikius. Sudaroma trišalė sutartis, ir jeigu asmuo mokosi, jis ir dirbs“, – tikina A. Žukauskienė.
Profesinis mokymas prasideda nuo mokymo kupono. Jį būsimam mokiniui išduoda darbo birža, pasirašo mokymo įstaiga ir darbdavys. Reikalingą profesiją įgijusį žmogų darbdavys įdarbina ne trumpesniam kaip metų laikotarpiui Nuo šio sausio pasikeitė bedarbių ir įspėtų apie atleidimą iš darbo darbuotojų profesinį mokymą reglamentuojantys teisės aktai ir siuntimo mokytis tvarka. Siunčiamieji mokytis iš mokymo paslaugų teikėjų sąrašo gali pasirinkti profesinio mokymo teikėją, kuris vykdys profesinį mokymą pagal pageidaujamą profesinio mokymo programą.
Daugiausia vairuotojų
Naujasis profesinio mokymo modelis, kurį šiemet pradėjo įgyvendinti Lietuvos darbo birža, pamažu įsibėgėja – nuo šių metų pradžios iki spalio 1 dienos kvalifikacijų įgijimo ir kompetencijų ugdymo programose dalyvavo daugiau nei 2,4 tūkstančio šalies bedarbių ir įspėtų apie atleidimą iš darbo darbuotojų. Šia Darbo biržos vykdoma priemone domisi visų sričių darbdaviai.
Panevėžio apskrityje per devynis šių metų mėnesius profesinio mokymo programoje dalyvavo 254 asmenys, 75 iš jų bedarbiai, kiti – įspėti apie atleidimą darbuotojai.
„Daugiausia mokėsi įspėjimus apie atleidimą gavusių darbuotojų. Daugumai jų reikėjo tik patobulinti profesiją, įgyti papildomų žinių ir jie vėl galėjo dirbti. Ypač daug mokosi vairuotojų, kurių kvalifikacija nebeatitinka darbdavių reikalavimų. Baigę mokslus, įgiję reikiamą kvalifikaciją žmonės gali dirbti toliau, jie nebuvo atleisti“, – aiškina A. Žukauskienė.
Kai kurie mokslus baigusieji buvę bedarbiai, pavyzdžiui, manikiūrininkės, kosmetologės, kirpėjai, darbo vietas susikūrė savarankiškai.
Pagal poreikius panevėžiečiams buvo suteikta galimybė mokytis slaugytojų padėjėjų, šakų genėtojų, metalo suvirintojų, kosmetikų, apželdintojų ir kitų profesijų.
Programų daug
Lietuvos darbo birža kaip pavyzdį pateikia Panevėžio teritorinės darbo biržos patirtį, padedant vienai bendrovei parengti aštuonis medienos apdirbimo staklininkus. Kitų regionų darbo biržos bedarbius mokė sportinių drabužių siuvėjų, baldų apmušėjų, baldų apmušalų siuvėjų ir kitų profesijų. „Nebėra gausų būrį mokinių sutraukiančių kursų kaip anksčiau. Dabar mokosi tik tiek bedarbių, kiek darbdaviams reikia darbuotojų“, – sako Užimtumo rėmimo skyriaus vedėja.
Šalies gyventojai, norintys įgyti naują ar patobulinti turimą profesinę kvalifikaciją, pasirinko 134 skirtingas neformaliojo ir 55 formaliojo profesinio mokymo programas, kurias baigus gaunamas Valstybės pripažintas pažymėjimas.
Daugiausia – 409 asmenys – rinkosi C ir CE kategorijų transporto priemonių vairuotojų, 321 – keleivių ir krovinių vežimo profesinės kvalifikacijos, 164 – racionalaus ir saugaus keleivių vežimo pažymėjimams įgyti, 138 – plataus profilio kirpėjų, 91 – CE kategorijos vairuotojų, 58 – apskaitininkų, 46 – buhalterių, 35 – baldų apmušalų siuvėjų, 34 – medienos apdirbimo staklininkų, 33 – manikiūrininkų profesijas.
V. Jalianiauskienė
