Viliojančius pasiūlymus dirbti kitose valstybėse derėtų gerai apsvarstyti ir patikrinti siūlytojų duomenis. Labai dažnai siūlytojai yra paprasčiausi sukčiai.
Nors ekonominę krizę pergyvena ne tik Lietuva, bet ir kitos pasaulio šalys, pas mus didėjant nedarbui, vienai po kitos bankrutuojant nedidelėms įmonėms, daugelis mūsų vis dar įsitikinę, jog svetur geriau, ir traukia laimės ieškoti ten. Dažnai nemokėdami nei tos šalies, į kurią važiuoja dirbti, kalbos, neturėdami jokio supratimo apie valstybę, kurioje neva laukia solidus atlyginimas, pastogė ir geras darbas. Kaip teigia Policijos departamento prie VRM Kriminalinės policijos biuro Prekybos žmonėmis tyrimo skyriaus viršininkė Reda Sirgedienė, tomis rožinėmis žmonių svajonėmis pastaruoju metu naudojasi vis daugiau įvairiausių sukčių.
Neseniai grįžęs iš Jungtinės Karalystės Algis O. spjaudėsi: nei darbo, nei pinigų. Atleistas iš darbo Lietuvoje žmogus nutarė pasielgti kaip ir daugelis – pabandyti laimės paieškoti svetur. “Specialybės neturiu, bet turiu supratimą ir galiu dirbti įvairius darbus. Nesu tinginys – na, gal retkarčiais išgeriu, bet nesu koksai degradavęs girtuoklis”, – pasakojo Algis.
Taigi viename laikraštyje Algiui O. užkliuvo skelbimas, kuriame ilgai Jungtinėje Karalystėje gyvenantis žmogus siūlė savo paslaugas. “Žmogus atrodė rimtas ir jokios apgaulės neįžvelgiau, – liejo širdį Algis. – Pažadėjo savo transportu nuvežti tiesiai į vietą – mat viską žinantis ir pažįstantis. Klausiau, ar nereikia mokėti anglų kalbos, tačiau man buvo pasakyta, jog ten dirba daug lietuvių, o ir darbams vadovauja tautietis. Patikėjau. Tiesa, už paslaugą paprašė 500 litų – juos turėjau skolintis iš giminaičių.”
Be Algio, tuo pačiu reisu važiavo dar trys darbo Lietuvoje netekę vyrai. Visi buvo nuvežti į kažkokį apleistą pastatą, kuriame tiesiog ant grindų buvo priklota čiužinių. “Vyras, atvežęs mus, liepė pailsėti, – toliau pasakojo Algis. – Ryte žadėjo viską paaiškinti ir dingo. Buvom pavargę, tad iš pradžių per daug nesibaiminom.”
Rytą lietuvius prikėlė neaiškios tautybės vyrukas ir laužyta lietuvių kalba paaiškino, jog teks dirbti šiltnamiuose – vieniems rinkti grybus, kitiems – uogas. Niekas nesiteikė atsakinėti į jokius klausimus. Tik pranešė, jog po darbo vyrus nuveš ten, kur jie gyvens.
“Darbo aš tikrai nebijau, – sakė Algis. – Tačiau tokių vergiškų sąlygų nė sapne nebuvau sapnavęs. Dirbti teko po 14–16 valandų. Valgyti atnešdavo balzganos kavos bei į batoną “įpakuotų” dievai žino kokio senumo mėsgalių (o gal ir ne mėsgalių – iki šiol neišsiaiškinau) su daržovėmis. Kiekvienam po vieną.”
Po dienos kitos vyrams buvo paaiškinta, jog už maistą ir pastogę (čia jau buvo bent lovos ir dušas) bus išskaičiuota iš jų atlyginimų. “Taip pat turėjome susimokėti dar ir “atvežimo mokestį”, – prisiminė Algis. – Po 300 svarų. Niekas neklausė jokių mūsų aiškinimų, neatsakinėjo į klausimus. Visa laimė, kad neatėmė dokumentų.”
Grybus pasiimdavo ir valgyti atveždavo kažkokie tamsiaodžiai – “babajai”, kurie, matyt, apsimesdavo, kad ir angliškai nesupranta. Tačiau suprato, kai lietuviai ėmė grasinti, kad tokiomis sąlygomis ilgiau nedirbs, jei nesužinos, kiek už tai jiems mokama. Taip beieškodami teisybės, vyrai prabuvo apie tris savaites.
“Gerai, kad pagelbėjo kitas toks pat apgautas tautietis, – pasidžiaugė Algis. – Šiaip taip prisiskambinęs savo draugui, kuris dirbo Londone, paprašė pagalbos. Kai kurie liko dirbti, bet aš tos angliškos “tarnystės” atsikandau va iki čia, – brūkšteli sau per kaklą. – Aš geriau džiūvėsius su vandeniu – bet Lietuvoj – valgysiu”, – pabaigė pasakojimą žmogus.
Daugėja apgavikų, siūlančių “darbus”
Didėjant nedarbui padaugėjo ir žmonių, kurie ieško darbo per įvairias įdarbinimo agentūras. Teisėsaugininkai atkreipia dėmesį, jog dauguma tokių agentūrų yra nelegalios arba vykdo nelegalią veiklą.
Esama net keleto rūšių sukčiautojų.
Vienos tokios įmonės yra legalios ir skelbiasi teikiančios įdarbinimo paslaugas, tačiau žmogus, sudaręs su tokia įdarbinimo įmone sutartį, lieka apgautas, nes sutartys nevykdomos. Kartais iš karto – dar Lietuvoje – paaiškėja, kad žmogus darbo negaus, arba, nuvykęs nurodytu adresu, jis nei randa tą įmonę, į kurią buvo siųstas, nei gauna darbo.
Būna, kai legali įmonė turi licenciją įdarbinti žmones tik Jungtinėje Karalystėje, tačiau skelbiasi galinti įdarbinti ir Skandinavijoje ar Ispanijoje. Ten nuvažiavęs žmogus dažniausiai lieka “ant ledo”, nes pasirodo, jog toji legali įmonė nusirašė kontaktus nuo užsienio tinklalapio ir juos padavė žmogui – jokių įdarbinimo paslaugų ji negali ir nesiruošia teikti.
Trečias variantas, kai įmonė neturi licencijos įdarbinti žmones kitose šalyse, tačiau užsiima, tarkim, turizmo paslaugomis. Ima ir pasiskelbia, jog tose šalyse, kur veža turistus, neva gali įdarbinti žmones padavėjomis, kambarinėmis, sodo prižiūrėtojais, santechnikais ir pan. Čia dar didesnė rizika, nes dažnai būna, kad žmogus net nežino, kur jis bus įdarbintas ir ką iš tikrųjų reikės dirbti.
“Įdomiausia, jog žmonės patiki ir moka po 200–300 litų už dokumentų sutvarkymą, – stebisi Prekybos žmonėmis tyrimo skyriaus viršininkė Reda Sirgedienė. – Keisčiausia, jog duodamos pasirašyti net sutartys, kuriose nurodyta, kad jei žmogus nebus įdarbintas per tam tikrą laiką, tai tas užmokestis liks agentūrai, o jei įsidarbins, tai žmogus turės ir primokėti – maždaug 1000 litų”.
Yra ir asmenų, kurie deda skelbimus ir siūlosi įdarbinti: girdi, jie jau seniai gyvena kitoje šalyje, viską žino ir už tam tikrą atlygį gali padėti susirasti darbą. Tokiais pasiūlymais ypač susivilioja kaimo vietovių gyventojai – ir patenka į vergiškas sąlygas.
Pareigūnė nesupranta, kaip žmonės nemoka pasirūpinti savimi ir tiki viskuo, ką jiems sako. “Būtina tikrinti visą turimą informaciją, – sako R. Sirgedienė. – Jei niekas ir nekelia įtarimų, tai vis tiek, išvykstant į svečią šalį, reikia pasidaryti dokumentų kopijas, susidėti jas atskirai. Susižinoti ir užsirašyti mūsų konsulų ar ambasadų tose šalyse telefonų numerius, turėti mobiliuosius telefonus ir net kelias korteles”.
Žinoma, sukčiai sugeba sutartis paruošti – dažnai fiktyvias – taip, kad žmogui atrodo, kad jį veža vos ne į rojų. “Apgautas žmogus dažnai sako: “Man žadėjo gerai mokėti ir darbo sąlygos turėjo būti geros. O kai paklausi, ar jis moka tos šalies, kur važiuoja, kalbą, atsako, kad ne, nes, girdi, agentūroje jam pasakė, jog nebūtina mokėti… Arba net nepasidomi, kiek tos šalies, kurioje esą turėjęs gauti gerus pinigus, piliečiai uždirba, dirbdami panašų darbą”, – sakė pareigūnė.
Vienas apgavo, kitos – žinojo
“Su seksualinio išnaudojimo aukomis bėda ta, jog tokie nusikaltimai dažnai “išlenda” ne iš karto, – sako R. Sirgedienė. – Nusikalstama veika būna užfiksuojama gerokai vėliau, nes būna, kad mergina, patikėjusi agentūrų ar kitų asmenų siūlomomis paslaugomis, išvažiuoja savo noru, o artimieji tik po ilgo laiko kreipiasi pagalbos”.
Pastaruoju metu tokių tyrimų, kaip ir visoje tarptautinėje praktikoje, ne padaugėjo, o net sumažėjo. Tai atsitiko dėl visų valstybių bendrų pastangų: buvo imtasi nemažai prevencinių priemonių, daugelis organizuotų grupių išaiškinta ir išsklaidyta, suteneriai nubausti . Šiuo atveju viena valstybė nieko negali – nusikaltimas “išplaukia” į tarptautinius vandenis, tad nusikaltimas gali būti užkardomas tik bendromis kelių šalių pastangomis.
Tačiau gaunamos žinios rodo, jog tokių tyrimų gali smarkiai padaugėti po metų kitų – tuomet pasijaus krizės padariniai.
Pareigūnė sako, kad pardavimo į priverstinį darbą – nebūtinai prostituciją – atvejų užfiksuojama nedaug, tačiau tokie nusikaltimai ypač sunkiai išaiškinami ir dažnai užtrunka ne vienerius metus: reikia įrodyti, kokį poveikį patyrė nukentėjusysis, nustatyti nusikaltimo pradžią, įrodyti patį išnaudojimo faktą. Galų gale žmogus turi tai patvirtinti.
Daugelis tokių aukų, patikėjusios geru uždarbiu, nežino, ko važiuoja į kitą šalį – joms pasakoma, kad dirbs, tarkim, auklėmis. Kitos žino, kad gali būti parduotos, bet galvoja, jog joms taip neatsitiks. O jei atsitiks – girdi, pabėgs… Trečios įsimyli ir vyksta su partneriais atostogauti. O svetimoje šalyje partneris staiga pareiškia, kad atvežė savo “mylimąją” parduoti.
Yra ir tokių moterų, kurios prostitucijos paslaugas teikia ir Lietuvoje, bet suvilioja didesniu atlyginimu, būna išvežamos į kitą šalį ir ten parduodamos. Pastarosios paprastai nesiskundžia, jei gauna tai, ko tikėjosi.
Jei įtariate, kad jus ketina apgauti, ar apgavo, jei patyrėte prievartą arba jumis pasinaudojo, rašykite: [email protected]
Aurelija Jaruševičiūtė
