Po miškus išguldžiusios ir namus griovusios audros į pagalbą seniūnijoms masiškai siunčiami ir Darbo biržos klientai. Tik kai kurie netikėtai suserga jau pirmomis dienomis ar eina grybauti, nei pjausto nuvirtusius medžius. Valdžios atstovai “simuliantams" ketina nukirpti pašalpas, nes darbo jėgos itin trūksta.
Nukonkuravo grybai
Jau šią savaitę be kariškių ir savanorių į talką tvarkant audros padarinius pasitelkti ir bedarbiai. Varėnos, Alytaus bei Kauno rajonuose Darbo birža pasiuntė apie 190 žmonių. Jiems už dviejų mėnesių vargą bus skirta 410,5 tūkst. litų iš Europos fondų. Tik jau pirmosiomis dienomis kai kurios savivaldybės susidūrė su sunkumais - ne visi pagalbininkai už minimalų atlygį dirba noriai, o jų prisišaukti taip pat sunku.
“Iš 70 numatytų šiandien dirba 61, - konstatavo Varėnos meras Vidas Mikalauskas. - Bet manau, kad ryt jau dirbs visi. Žinau, kad vienas kitas bando kreiptis į gydytojus - prašiau medikų, kad atidžiau stebėtų darbingo amžiaus vyrus. Kita bėda - dabar dygsta grybai. O žmonės juos rinkdami uždirba ir po 150 litų per dieną. Be abejo, todėl motyvacijos dirbti viešuosius darbus nėra. Čia reikia prakaituoti, o ten gali ir pailsėti. Bet jei bus simuliuojančiųjų, jiems pašalpos nebus skirtos."
Anot mero, seniūnai taip pat nepajėgūs prižiūrėti visų dirbančiųjų, ką šie veikia, tad prašyta pagalbos komunalininkų.
Dingsta kirviai
Alytaus rajono savivaldybės vicemeras Gediminas Krasauskas pripažino, kad anksčiau dėl viešiesiems darbams atsiunčiamų bedarbių kildavo problemų. Šiomis dienomis vien audros likviduojančius 20 asmenų seniūnai taip pat įpareigoti itin griežtai prižiūrėti.
“Buvome susikvietę seniūnus, kad jie kas savaitę numatytų konkrečius darbus. Nes įdarbintieji gali prasistumdyti ir nieko neveikti, o finansavimas nemažas", - kalbėjo G.Krasauskas. Jo teigimu, likviduoti škvalo padarinius pasiųsti bedarbiai pirmosiomis dienomis nebuvo linkę persidirbti, tad teko prigrasinti. “Pasakėme: jei nedirbsite, pašalpas mokėsime maistu. Visi panoro gauti pinigus, tad pradėjo dirbti", - “Vakaro žinioms" sakė rajono vicemeras.
“Dabar nupirkome įrankių, kad penki nestovėtų šalia, kai vienas mosikuoja kirviu. Be to, skyrėme ir papildomą degalų limitą seniūnams, kad galėtų juos vežioti, prižiūrėti. Nes jei juos tik paliksime - nerasi nė kirvio, nė paties dirbusiojo", - pažymėjo G.Krasauskas.
Trūksta motyvacijos
Kauno rajono administracijos direktorius tvirtino, kad be papildomos darbo jėgos “injekcijos" - 50 bedarbių - ir šiaip rajone keliems mėnesiams šiemet bus iš viso įdarbinama apie 130 žmonių.
“Yra bendra tendencija dėl motyvacijos nebuvimo. Bet tie, kurie dabar gauna užduotį, ją bando įvykdyti. Kitas klausimas, ar su noru. Visko yra buvę - neateina ir į darbą. Bet kai 50-čiai neturinčių užsiėmimo žmonių pasiūlo kokį nors uždarbį, o tai nėra koks nors sunkus darbelis, kas geriau - ar turėti bent kokį uždarbį, ar jo visai neturėti?", - svarstė administracijos direktorius. Anot jo, darbo tikrai bus, bet ar bus noro jį atlikti, negarantavo.
Darbo baimė neišnyko
Mindaugas BALAŠAITIS, Lietuvos darbo biržos direktorius:
Ne paslaptis, kad mūsų klientų sąraše ne visi nori dirbti darbą. Kai bandome pasiūlyti darbą, kartais bandoma jo išvengti. Nusiskundimų iš įmonių tikrai gauname, yra net prašymų, kad “šitų nesiųskite", darbdaviai net sako: “Šitie yra mūsų mėgstami, o tie - ne. Paprastai nepageidaujama trumpą darbo stažą turinčių asmenų. Nors yra ir tikrai vargstančių, norinčių darbo, bet yra ir tokių, kurie registruojasi tik dėl valstybės teikiamų garantijų. Tad jei nenori pajamų, tikriausiai reiškia, jog dar ne badmetis? Aš nieko prieš, kad tie bedarbiai eitų rinkti grybų. Bet tegul susimoka savo mokesčius, kuriuos mes sumokame už juos. Juk mes irgi norėtume pagrybauti, bet neturime laiko.
