Dar neseniai iš mokyklų į geriau atlyginamus darbus bėgę pedagogai dabar keliais ateitų, jei tik gautų darbą mokykloje.
Panevėžio miesto ir rajono mokyklų bei švietimo skyrių duris varsto daugybė darbo ieškančių mokytojų, trokštančių jau nuo rugsėjo 1 dienos stoti prieš klasę. Rajono Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus duomenimis, nuo šių metų pradžios darbo mokyklose ieškojo apie 100 mokytojų.
Panevėžio miesto švietimo skyrius turi informacijos apie 30 darbo ieškančių pedagogų. Kiek mokytojų kreipėsi tiesiai į mokyklas, nėra žinoma.
Dalis į mokyklas ir švietimo skyrius besikreipiančių pedagogų turi darbą mokyklose, bet nedaug pamokų. Todėl ieško papildomo darbo.
Visai darbo neturintys mokytojai registruojasi Darbo biržoje. Šiuo metu čia užregistruota apie 130 mokytojų, ieškančių darbo pagal specialybę.
Savivaldybės mokyklų dar pavasarį prašė informuoti apie laisvas darbo vietas, bet šios teisinasi beveik neturinčios ką mokytojams pasiūlyti. Jeigu turi, tai labai priekabiai renkasi.
Ne paslaptis, kad kartais ir nebūtinai pagal mokytojo kvalifikaciją ir patirtį. Kai kurie darbo ieškantys pedagogai mėgina įvairiais būdais apsidrausti.
„Yra mokytojų, kurie mums nurodo, kad juos darbui mokykloje rekomenduoja mokyklos vadovas, yra ieškančiųjų užtarimo Švietimo ir mokslo ministerijoje“, – sakė rajono Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Kęstutis Rimkus.
Perspektyvos mokytojams įsidarbinti kasmet vis mažesnės, nes tiek mieste, tiek rajone mažėja mokinių skaičius.
Preliminariais duomenimis, šiais metais į miesto bendrojo lavinimo vidurines mokyklas ateis beveik tūkstančiu moksleivių mažiau. Panevėžio rajone ateinančiais mokslo metais mokinių skaičius sumažės 200–250 vaikų, t.y. bus suformuota apie 15 klasių mažiau.
Vidurinės mokyklos pertvarkomos į pagrindines, pastarosiose mažėja etatų.
Mokyti geriau nei slaugyti
Panevėžio švietimo skyriaus vedėjas Dainius Šipelis sakė, kad darbo mokyklose ieško įvairių specialybių mokytojai. Tarp jų nemažai visai neturi darbo stažo pagal specialybę, tačiau yra ir mokykloje išdirbusių po 15–27 metus. Šiuo atžvilgiu panaši situacija ir rajone.
Nolatinio ar papildomo darbo neturi ir dar palyginti neseniai mokyklų su žiburiu ieškoti anglų kalbos mokytojai.
Pasak K.Rimkaus, tarp ieškančiųjų darbo daugiausia – 20 procentų –pradinių klasių mokytojų, užsienio kalbų, daugiausia anglų, mokytojai sudaro 15 procentų visų darbo ieškančių pedagogų.
Tiek pat procentų sudaro ir lietuvių kalbos specialistai.
Dėl darbo teiraujasi panašus skaičius muzikos, dailės ir technologijų, fizikos, informacinių technologijų, matematikos, istorijos, geografijos mokytojų. Darbo mokyklose taip pat ieško socialiniai pedagogai, logopedai, viena psichologė.
Rajono Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas pasakojo, kad tarp ieškančiųjų pedagoginio darbo nemažai yra tokių, kurie pastaruoju metu ilgiau ar trumpiau nedirbo pagal specialybę.
Rajono mokyklose norėtų dirbti keturi mokytojo išsilavinimą turinys asmenys, kurie neseniai grįžo iš JAV ir Didžiosios Britanijos. Ten jie dirbo slaugytojų darbą. Mokykloje taip pat norėtų dirbti žurnalistė, Vilniaus universiteto dėstytojas.
Labiausiai riesta pradinių klasių mokytojams
Panevėžio darbo biržos interneto tinklalapį su darbo pasiūlymais atsivertę mokytojai praėjusį penktadienį nerado nė vieno darbo siūlančio skelbimo.
Tarp 130 Darbo biržoje užregistruotų pedagogų daugiausia – net 42 yra pradinio ugdymo mokytojai.
Antroje vietoje – dailės mokytojai, kurių registruota 17. Darbo mokykloje ieško ir nemažai kūno kultūros mokytojų – 12. Tiek pat Darbo biržoje stovi muzikos mokytojų.
Anglų kalbos mokytojų Darbo biržoje registruota 9, lietuvių kalbos –7, vokiečių kalbos – 2, rusų kalbos – 4 ir 1 prancūzų kalbos.
Darbo neturi 3 matematikos, 5 istorijos, 4 geografijos, 3 biologijos, po 1 fizikos, ekonomikos, chemijos, informacinių technologijų, tikybos mokytojus.
Inga SMALSKIENĖ