Dauguma bedarbių nesitiki susirasti darbą per darbo biržą, tačiau nelaimės draugams pataria biržoje užsiregistruoti - dėl suteikiamų socialinių garantijų bei įvairios paramos.
Nors ankstyvais rytais prie Vilniaus darbo biržos išsirikiuojančios bedarbių eilės praretėjo, tačiau norinčiųjų užsiregistruoti vis dar pilni biržos koridoriai. Dalis čia laukiančių žmonių tik dėl socialinių garantijų kas mėnesį užsuka „pasirodyti“ biržos darbuotojams, darbo susirasti jie nė nesitiki.
„Įsidarbinti? Ką jūs, nėra šansų, - sakė šypsodamiesi jie. - Čia dauguma ateina tik dėl socialinių garantijų, bedarbio pašalpos, kompensacijų“, - neslėpė tikrųjų tikslų LŽ kalbinti asmenys.
Rūpi tik socialinės garantijos.
Viena eilėje laukianti moteris atviravo, neva jai apskritai nereikalingas darbas, mat ji turi 2 grupės invalidumą ir gauna pensiją, o biržoje yra užsiregistravusi jau kelerius metus tik dėl kompensacijos už šildymą ir kitas išlaidas. „Man biržos darbuotojos net ir nesiūlo darbo, nes puikiai žino, ko aš čia vaikštau. Tokie mūsų įstatymai, tai kodėl jais nepasinaudojus?“, - neslėpė pagyvenusi moteris.
Aukštojoje mokykloje paskutiniame kurse studijuojantis Artūras tik numojo ranka į LŽ klausimą apie galimybes per biržą susirasti darbą.
„Užbėgau užsiregistruoti paskutinį kartą, nes baigiasi mano 6 mėnesių laikotarpis, kai gaunu bedarbio pašalpą. Biržoje praktiškai nieko nesiūlo, savarankiškai bandžiau ieškotis darbo, bet nesėkmingai. Po bakalauro gynimo važiuosiu su draugais dirbti į Sibirą“, - dalijosi ateities planais jis. Pasak studento, jis pateko į bedarbių sąrašą, kai telekomunikacijų bendrovė „Bitė“ praeitų metų pabaigoje atleido apie 80 darbuotojų.
Seserį į darbo biržą atvedusi vilnietė tikino, kad užsiregistruoti biržoje verta vien dėl socialinių garantijų. „Mano sesuo jau kurį laiką nedirbo ir neturėjo socialinio draudimo. Manė, kad jeigu susirgs, susimokės privačioje klinikoje. Tačiau susirgo rimtai ir dabar ją nori guldyti į ligoninę, o tai jau kainuos didžiulius pinigus. Todėl aš ją atvedžiau čia užregistruoti, kad už gydymą nereikėtų mokėti“, - pasakojo moteris.
Ji pati sako jau keletą metų užsiregistravusi biržoje tik dėl socialinių garantijų, o susirasti darbo nė nesitiki. „Darbą čia gali rasti tik nekvalifikuoti darbininkai, o aš baigiau Maskvos universitete žurnalistikos studijas, tad dirbti „juodo“ darbo už dyką nesinori. Kiek buvau nuėjusi pasikalbėti dėl darbo, darbdaviai siūlo minimumą ir to paties negarantuoja laiku išmokėti. Gerai kad puikiai moku vokiečių kalbą, tad duonai užsidirbu vertėjaudama“, - pasakojo ji.
„Pasiklydusi“ ligos pašalpa
Nebe pirmą mėnesį biržos duris varstantis neprisistatęs vyriškis LŽ skundėsi, kad jau trečias mėnuo nesulaukia jam priklausančios ligos pašalpos. Anot pašnekovo, užsiregistravęs biržoje gruodžio mėnesį jis sunkiai susirgo ir nedarbingumo pažymėjimas buvo tęsiamas iki vasario vidurio. „Nuo sausio kiekvieną mėnesį pristatydavau darbo biržai pratęstą nedarbingumo pažymėjimą, tačiau per keturis mėnesius jokių pinigų iki šiol nesu gavęs nė lito, nors pašalpa man priklauso. Biržos darbuotoja tikina, kad visi duomenys perduoti buhalterijai, o kodėl nepervedami pinigai ji nežinanti. Jau praėjo lygiai mėnuo, kaip užbaigtas mano nedarbingumo pažymėjimas, tačiau sąskaita vis tiek tuščia - birža nemoka“, - pasakojo vyras.
Kokia tvarka veikia, kai suserga darbo biržoje užsiregistravęs žmogus, kada jam priklauso ligos ar bedarbio pašalpa, per kokį laikotarpį išmokama ir iš kokių lėšų, Lietuvos darbo biržos atstovė spaudai atsakyti LŽ negalėjo.
Ji nukreipė pas Vilniaus darbo biržos direktoriaus pavaduotoją Eugenijų Valeiką. Bet ir šis atsakyti į, rodos, paprastus ir vargu ar niekad neiškilusius klausimus sugebėjo tik pasikonsultavęs su biržos buhaltere. Po to jis LŽ jau tikino, kad žmogui pristačius nedarbingumo pažymėjimą darbo birža neva apmoka ligos laikotarpį, tačiau tik tuo atveju, jei asmeniui priklauso bedarbio pašalpa. Pašnekovo teigimu, ligos pašalpa išmokama iš darbo biržos užimtumo fondo. „Po ligos žmogus į biržą pristato nedarbingumo pažymėjimą ir tuomet per mėnesį jam sumokame, lygiai tokiu pat principu kaip ir bedarbio pašalpą“, - tikino jis. O kur „pasiklydo“ LŽ pasiskundusio žmogaus pinigai, biržoje niekas atsakyti negali.
Valytojų kursai nedomina
Darbo birža nepatenkina ir tų žmonių lūkesčių, kurie joje užsiregistravo tikėdamiesi pakelti savo kvalifikaciją siūlomuose kursuose ir gal taip padidinti savo galimybes susirasti darbą.
Pernai mokytis ir įgyti naują profesiją birža siuntė apie 2 tūkst. žmonių, o šįmet planuojama apmokyti per 3 tūkst. žmonių.
Nors darbo birža šiemet skirs kone dvigubai daugiau lėšų kvalifikacijos kėlimui, tačiau lankyti norimus kursus gali tik labai maža dalis bedarbių.
Tuo tarpu darbo birža tikina, kad kursuose yra laisvų klausytojų vietų norintiesiems pasitobulinti arba įgyti valytojų, siuvėjų ar virėjų kvalifikaciją.
Ketvirtą mėnesį bandanti susirasti darbą vilnietė Laima LŽ pasakojo, kad į darbo biržą registravosi tikėdamasi pasinaudoti Europos Sąjungos teikiama parama - tobulintis kvalifikacijos kėlimo kursuose. Tačiau ji ir čia nusivylė. „Kursų rengiama nedaug, o norinčiųjų juos lankyti tūkstantinės minios. Biržos darbuotojai neslepia, kad į juos patekti - jokių galimybių.
Pirmenybė nežinia kodėl teikiama jaunimui, kuris ką tik baigė profesines mokyklas. O jeigu esi vidutinio amžiaus, tai rūpinkis kaip išmanai. Kadangi visą gyvenimą dirbau organizacinį darbą, labai norėjau pasitobulinti siūlomuose „Įstaigos darbo organizavimo“ kursuose, tačiau nieko man nepažadėjo, o kiti kursai - virėjų, kepėjų ir t. t.“, - dėstė ji. Laima tikino, kad susirasti darbą yra mažai vilčių, mat darbdaviai pirmenybę teikia savo pažįstamiems, draugams ir giminaičiams, o jei ir atsiliepia itin retais atvejais, prižada, kad paskambins ir dingsta.
E.Valeikos teigimu, pretenduoti į kursus gali tik tie asmenys, kurie turi nepaklausias profesijas arba yra nekvalifikuoti. „Analizuojame kiekvieną atvejį - atsižvelgiame į žmogaus norus ir pageidavimus bei biržos galimybes. Amžius tikrai neturi reikšmės. Šiuo metu galime pasiūlyti tikrai nemažai įvairių kursų. Dabar turime apie 700 laisvų vietų kursuose, į kuriuos nesurenkame žmonių - siuvėjų, valytojų“, - pripažino E.Valeika.
Pašnekovas net stebėjosi, kad neatsiranda norinčiųjų mokytis šių specialybių, mat už bet kokių kursų lankymą mokama nemaža stipendija, vidutiniškai apie 560 litų ir visa nedarbo išmoka. Bet net tai negundo norinčiųjų pasinaudoti darbo biržos teikiamomis socialinėmis garantijomis mokytis siuvėjo ar kepėjo amato paslapčių.
Faktai
Vilniaus darbo biržos duomenimis, kovo 1 dieną ieškančiųjų darbo užregistruota daugiau nei 34 tūkst. žmonių, tuo tarpu bedarbių daugiau nei - 28 tūkstančiai. Per dieną užregistruojama apie 500 bedarbių.
Lietuvos darbo biržos duomenimis, kovo 13-20 dienomis darbo biržose įregistruota 8 tūkst. ieškančių darbo asmenų ir beveik 1 tūkst. darbo pasiūlymų. Darbo pasiūlymų skaičius, palyginti su praėjusia savaite, išaugo apie 19 proc., ieškančių darbo asmenų įregistruota apie 5 proc. daugiau. Per savaitę, kovo 13-20 dienomis, darbo birža padėjo įsidarbinti 1,5 tūkst. asmenų. Beveik penktadaliu daugiau asmenų negu prieš savaitę buvo nusiųsta į aktyvios darbo rinkos politikos priemones - 0,9 tūkstančio. Šių metų kovo 20 dieną darbo ieškojo 193,8 tūkst. asmenų, iš jų 167,6 tūkst. turėjo bedarbio statusą. Kovo 20 dieną Lietuvos darbo biržos duomenų bazėje buvo apie 1,9 tūkst. laisvų darbo vietų.
Eglė KAPOČIŪTĖ
