Pirmosios pagalbos festivalyje Vilniuje vykusios diskusijos „Ką daryti, kad „antrosios pagalbos“ niekada neprireiktų“ metu „Lietuvos raudonojo kryžiaus“ generalinė sekretorė Kristina Meidė pasidalijo, kad organizacija dirba dviem kryptimis: padėti jau bėdoje esantiems žmonėms bei prevenciškai stiprinti visuomenę, kad nelaimės atveju žmonės gebėtų padėti vieni kitiems. Tačiau statistika, anot „Raudonojo kryžiaus“, neblizga – net pusė gyventojų nemoka teikti pirmosios pagalbos, o praktinius kursus yra baigę vos 20 proc. žmonių.
Danijoje tikimybė išgyventi yra šešis kartus didesnė nei Lietuvoje
SAM visuomenės sveikatos departamento direktorius Audrius Ščeponavičius išskyrė tai, kad pirmosios pagalbos pagrindų išmoksta mokiniai, vairuotojai, bei atstovai tam tikrų profesijų, kurioms pirmosios pagalbos kursai yra privalomi. SAM atstovas pasidalijo, kad ministerija yra numačiusi sveikatos raštingumo mokymus, kuriems iki 2027 metų bus skirti 3 milijonai eurų.
„Pirmosios pagalbos mokymai yra viena iš sveikatos raštingumo didinimo veiklų. Manau, kad su partneriais mes padidinsime skaičių žmonių, kurie moka suteikti pirmąją pagalbą. Svarbus aspektas yra ir mokymų kokybė, kuriai taip pat skiriame daug dėmesio ir tikimės, kad ta kokybė vis didės“, – teigė A. Ščeponavičius.
„Lietuvos draudimo“ atstovė Rita Puzienė diskusijoje kalbėjo apie tai, kad šokiruojanti statistika rodo žmonių įsitraukimo problemą. Anot jos, didelė dalis visuomenės nesupranta mokymų prasmės ir mano, kad jie nėra būtini, esą jie aktualūs tik vairuotojams.
„Tai rodo, kad mes per mažai apie tai kalbame ir turime padaryti gerokai daugiau, nei esame padarę iki dabar. Ne tik mokant, bet ir aiškinant, kodėl tai yra svarbu. Net statistika rodo, kad sustojus žmogaus širdžiai, Vakarų Europoje yra daug didesnė tikimybė išgyventi nei Lietuvoje. Danijoje aš turiu šešis kartus didesnę tikimybę, nei Lietuvoje. Taigi, dar yra kur padirbėti“ – teigė R. Puzienė.
Atsakydama į klausimą, ką Lietuvoje reikėtų daryti, kad statistika pavytų Vakarus, „Lietuvos raudonojo kryžiaus“ vadovė K. Meidė atsakė, kad vien kalbėti nepakanka, o dėl to atsiranda ir nauji prevencijos formatai.
„Praėjusiais metais kvietėme susipažinti su „antrąja pagalba“, kuri yra labai liūdnas rinkinys: žvakė, maišas kūnui ir urna pelenams. Tai reiškia, kad jeigu aš nemoku atlikti pirmos pagalbos, gali prireikti antrosios. Atrodo, kad šis drąsus žingsnis trumpą laiką tikrai paskatino žmones, tačiau tai vėl nurimsta. Atrodo, kad man taip neatsitiks, gal nesusidursiu, bet gyvenime turime būti pasiruošę viskam. Turime ambicingą tikslą iki 2030-tų metų apmokyti bent po vieną žmogų kiekviename name, kiekvienoje darbovietėje, mažesnėje bendruomenėje, kad būtų kam ateiti į pagalbą“, – dalijosi K. Meidė.
Anot „Raudonojo kryžiaus“ vadovės, Lietuva, kaip maža šalis, turėtų mokėti suteikti pagalbą ir aplenkti Danijos demonstruojamą statistiką.
Rengiasi apmokyti ir darželinukus, parengti gyvūnų gelbėjimo kursą
Diskusijos stebėtoja prakalbo apie tai, kad pirmosios pagalbos pagrindus mokytis gali net ir patys mažiausieji, esą jie mėgsta žaisti pirmą pagalbą ir yra imlūs tokioms žinioms:
„Vaikai labai mėgsta žaisti pirmąją pagalbą, pradėkime tą nuo darželio. Užsiimti praktiniais užsiėmimais jie tikrai nori, moka, yra superiniai klausytojai, informaciją įsisavina labai greitai ir tai būtų labai gera pradžia“, – teigė moteris.
Atsakydama į tokį pasiūlymą, K. Meidė atskleidė, kad „Raudonasis kryžius“ yra parengęs tokį kursą, tačiau neturi finansų ir pajėgumų tą daryti.
„Tikrai to mokyti reikia ne tada, kai reikia vairuotojo pažymėjimo, o jau darželyje. Mes esame tam pasirengę ir galbūt kažkada galėsime tai daryti. Taip pat ruošiame ir kursą, kaip suteikti pirmąją pagalbą savo gyvūnui. Dažna šeima turi kačiuką, šuniuką, kuriems kartais pagalbos irgi reikia ir tokiose situacijose dar labiau pasimetame“, – planais dalijosi „Raudonojo kryžiaus“ vadovė.
Anot A. Ščeponavičiaus, darželiuose dirba sveikatos specialistai, kurie turėtų vaikus išmokyti pagrindų, tačiau turėtų būti stiprinama programa. Ministerijos atstovas pasidalijo, kad dėliojant prioritetus bus atsižvelgta į šią mintį ir apsvarstyta galimybė finansuoti pirmosios pagalbos mokymo programą darželinukams stiprinimą.
Kaip visuomenę skatinti skirti laiko pirmosios pagalbos mokymams
R. Puzienė pastebi, kad Lietuvoje vis dar trūksta atviro ir įtaigaus kalbėjimo šia tema. Tai, anot jos, išsklaidytų iliuzijas ir baimes, susijusias su pirmąja pagalba: „Kartais net pati kalbėdama suprantu, kad nežinome terminų. Jei nemokame ištarti žodžio defibriliatorius, tai kokia tikimybė išdrįsti juo naudotis? Kalbėti reikėtų įdomiais kampais, temomis, kitose šalyse CPR (lietuviškai – širdies masažas, – aut. past.) dainos yra rašomos, o pas mus dar toli gražu. Mes ieškome būdų kaip kalbėti ne tik informaciniais, mokomaisiais vaizdo įrašais.“
„Lietuvos draudimo“ atstovė prakalbo ir apie šiais metais pasklidusią reklamą, kurioje vienas garsiausių šalies atlikėjų Justinas Jarutis dainuoja perfrazuotą „Ant kalno mūrai“ dainą. Anot R. Puzienės, šios reklamos tikslas buvo ne tik kviesti mokytis pirmosios pagalbos, bet kartu ir kažką išmokyti, nes dainos ritmas yra tinkamas atliekant širdies masažą.
„Pakeitėme dainos žodžius tam, kad žinutė, jog svarbu ne žodžiai, o ritmas, būtų stipresnė. Smagu matyti tyrimų rezultatus, kad po šios kampanijos 79 proc. reklamą mačiusių žmonių užsinorėjo pasimokyti arba pasikartoti pirmosios pagalbos žinias. Vadinasi, tai veikia, sujaudina,“ – dalijosi R. Puzienė.
Diskusijos metu pie įtaigumą taip pat kalbėjusi K. Meidė paskatino prisiminti, kada žmonės pradėjo segtis saugos diržus. Taip „Raudonojo kryžiaus“ vadovė susirinkusiems priminė socialines reklamas, kuriose dūžta automobilis, pasipila šukės, mėtosi vaikiškas batukas.
„Turbūt įtaigiau nieko negali įsivaizduoti“, – sakė K. Meidė pabrėždama, kad labiausiai žmones paveikia šoko faktorius.
