G. Paltanavičius šiuo metu keturias valandas per dieną dirba Trakų savivaldybės administracijoje. „Dirbdamas darau pertraukas, pasimankštinu ir vėl dirbu“, – pasakoja vyras. Visai neseniai jis negalėjo vaikščioti.
„Išgyvenau sunkų laikotarpį, kai negalėjau atsikelti iš lovos, vos paėjau. Mane paguldė į Santaros ligoninę, į reumatologijos skyrių, norėjo gydyti biologine terapija, bet negalėjo, nes po neseniai patirto infarkto mane vargina širdies nepakankamumas, kraujo tyrimai taip pat šiam gydymui buvo nepalankūs. Tad koks atvažiavau gydytis, toks ir išvažiavau iš ligoninės“, – pasakoja Gintautas.
Padėjo „Cantienica“
Kairioji vyro koja taip ir liko sutinusi, nesveika buvo ir dešinioji. Gintautas vėl atgulė, nusiteikė, kad jam jau niekas nepadės, tačiau netikėtai gavo elektroninį laišką iš Šiaulių vyskupijos katalikų evangelizacijos vadovo Rimanto Pumpučio. Jis rašė apie Gintautui dar negirdėtą gydymo metodą – „Cantienica“. Šio metodo atradėja šveicarė Benita Cantieni vadina jį logine anatomija arba anatomine logika, nes jos propaguojami specifiniai pratimai padeda palaikyti stuburą ištemptą ir tiesų – būtent tokia žmogaus kūno padėtis yra natūrali, taisyklinga ir įgimta. R. Pumputis, žinodamas, kad Gintautas įkūrė Bechterevo liga sergančiųjų draugiją, siūlė šį metodą išbandyti jos nariams – gal padės?
Gintautas pradėjo domėtis „Cantienicos“ metodu ir Vilniuje susirado šio metodo mokytoją, kuri buvo išlaikiusi egzaminus ir galėjo mokyti, be to, pati turėjo sveikatos bėdų, tad kitus atjautė. „Pradėjau lankyti užsiėmimus, dariau, regis, labai paprastus pratimus, bet man padėjo. Pakilau, nors svoris ir padidėjo, vėl galėjau vaikščioti“, – pasakoja G. Paltanavičius. Jis įsirengė mini sporto salę namuose, rūsyje, ir iki šiol ten daro pratimus, kurių išmoko lankydamas „Cantienicos“ užsiėmimus. „Esu dėkingas žmonėms, kurie man parodė šį kelią“, – sako vyras ir pasakoja apie savo ligos pradžią.
Gydytojai ligos priežasčių nepasakė
Gintautas nesvarsto, ar šis metodas jam būtų padėjęs tuomet, kai liga pirmą kartą jį surakino, sukaustė judesius. Tuo metu didžiausia sėkmė būdavo nueiti iki tualeto. „Neįsivaizdavau, kad man taip gali nutikti“, – sako jis ir prisipažįsta, kad jį tebekamuoja klausimas, kodėl užklumpa tokios sunkios ligos. Mokslininkai atsakymo neturi, o kiekvienas susirgęs jo ieško pats: „Manau, kad man įtakos turėjo patirta automobilio avarija, tada lūžo du stuburo slanksteliai.“ Kita nelaimė – mylimos dukrelės netektis. Šis skausmas buvo toks didelis, kad Gintautas nebematė prasmės toliau gyventi. Nusiramindavo tik pasiutusiu greičiu lakstydamas automobiliu. „Apie pavojų tuomet negalvojau“, – sako jis ir priduria, kad maudynės šaltame ežero vandenyje jam taip pat nepadėjo ir, jo manymu, nepridėjo sveikatos.
Kai kamuojamas skausmų Gintautas kreipėsi į medikus, jo būklė buvo labai sunki. Kraujo spaudimas buvo pasiekęs gyvybei pavojingą ribą, vidaus organų veikla sutrikusi, beprotiškai skaudėjo nugarą. Tuomet medikai, sušaukę konsiliumą, patvirtino diagnozę – Bechterevo liga. Ji jau buvo gerokai pažengusi.
„Nežinojau, kas tai per liga, todėl reagavau ramiai, – pasakoja G. Paltanavičius, o skausmai tąkart ne tik nepaleido, bet stiprėjo. – Pajudu, ir tuojau baisūs skausmai, nejudu – vis tiek skauda.“ Vyras saujomis rijo medikų paskirtas tabletes nuo skausmo ir uždegimo, o šios turėjo šalutinį poveikį – ėmė streikuoti kiti organai. Bechterevo ligos progresavimą jau buvo galima pristabdyti naujos kartos biologiniais vaistais, tačiau trakiškiui jų neskyrė, nes jo liga buvo per daug pažengusi. Pagal nustatytus kriterijus šie vaistai pirmiausia skiriami tiems, kuriems diagnozuoja pirmą ligos stadiją.
Gintautas žinojo, kad net po vienos biologinių vaistų injekcijos skausmai slopsta, o būna, kad ir visai išnyksta, kad šiuos vaistus vartodamas ligonis jaučiasi gerai ir gali dirbti. Daugelis sergančių iš viso nežino, kad tokie vaistai yra.
„Sužinojau, kad vaistų kaina yra daugiau kaip 5000 eurų. Teko labai taupyti, padėjo artimi žmonės, draugai, net nepažįstami“, – prisimena Gintautas. Nusipirkęs jų jis greitai pajuto poveikį – kai jam ligoninėje sulašino šių vaistų, iškart pasijuto kitu žmogumi. „Negalėjau patikėti, kad man gali neskaudėti, bijojau užmigti, nes galvojau, kad nubudus vėl grįš skausmai. Gulėjau akis išplėtęs ir mąsčiau, kaip gera gyventi žmonėms, kuriems nieko neskauda“, – pasakoja pašnekovas.
Tomas Hanksas
Clintas Eastwoodas
Leonardas DiCaprio
Subūrė likimo draugus
Vis dėlto vaistus vartoti reikėjo nuolat, o Gintautas pinigų neturėjo. Jis kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją, į Seimą, bet jo niekas neišgirdo. „Vienas esi bejėgis, jautiesi kaip kvailelis“, – prisipažįsta vyras. Nutaręs, kad būryje ligą suvaldyti lengviau, pradėjo ieškoti bendraminčių. Su keliais likimo draugais nusprendė įkurti Bechterevo liga sergančiųjų draugiją. „Norėjau draugėn suburti likimo brolius ir seseris, kad kartu galvotume, kaip sirgdami šia liga galime prisitaikyti visuomenėje, kad siektume visiems prieinamo gydymo kompensuojamaisiais vaistais, mus pastebėtų, matytų, kaip mums sunku prisitaikyti visuomenėje“, – sako G. Paltanavičius.
Jis tapo pirmuoju draugijos „Judesys“ vadovu, bet pats sako, kad draugijoje nėra ir nebuvo nė vieno viršesnio, visi vienodo likimo. Draugijos pavadinimu norėjo pasakyti, kokia jiems svarbi speciali mankšta, masažai, balneologijos procedūros. Dėl draugijos narių aktyvumo šiuo metu Bechterevo liga sergantiems skirti biologiniai vaistai jau prieinami visiems, kuriems jų reikia, tada žmogus gyvena visavertį gyvenimą ir nėra valstybės išlaikytinis.
Draugija „Judesys“ organizavo konferencijas, kuriose pranešimus skaitė ir mokymus vedė mitybos specialistai, psichologai. Draugijos nariai pradėjo kasmet stovyklauti. Stovyklose su kineziterapeutais mokosi specialių mankštos pratimų, sveikos gyvensenos, bendrauja, dalijasi išgyvenimais. Gintautas džiaugiasi, kad draugija „Judesys“ tapo ir tarptautinės asociacijos nare, jos atstovai vyksta į užsienyje organizuojamas konferencijas, sužino apie naujausius ligos gydymo metodus, išmoksta naujų pratimų, kurių grįžę moko likimo draugus.
„Labai svarbu laiku diagnozuoti šią ligą“, – sako G. Paltanavičius, pabrėždamas, kad šeimos gydytojai turi geriau susipažinti su šios ligos simptomais, kad sergančiojo negydytų vien vaistais nuo skausmo. Bechterevo liga nepagydoma, bet ją apraminti ir su ja susigyventi galima ir būtina. Gintautas sako, jog jam labai padeda „Cantienicos“ pratimai: „Jeigu ne jie, negalėčiau vaikščioti, todėl mankštinuosi kasdien. Šie pratimai padėjo man, o kitiems gal padeda kitokie“, – garsiai mąsto vyras.
Jis tebemėgsta vairuoti automobilį, o šiemet buvo nuvairavęs net į Čekiją. „Sustodavau, pailsėdavau, bet nuvažiavau ir parvažiavau. Aš prie vairo nuo ketverių metų ir esu laimingas, kad galiu vairuoti“, – sako Gintautas, ieškojęs ir radęs, kaip suvaldyti savo ligą ir aktyviai gyventi.
Straipsnio autorė: Eglė Kulvietienė.
