Vatikanas sekmadienį surengė masiškiausią savo istorijoje beatifikacijos - paskutinio žingsnio prieš paskelbimą šventaisiais - ceremoniją.
Šv.Petro aikštėje susirinkus keliasdešimčiai tūkstančių piligrimų, palaimintaisiais buvo paskelbti 498 žmonės, žuvę nuo respublikonų rankų prieš pat Pilietinį karą Ispanijoje ir per jį 1936-1939 metais.
Visi jie, išskyrus septynis pasauliečius, buvo Katalikų Bažnyčios Ispanijoje dvasininkai ir tapo respublikonų "religinių persekiojimų aukomis".
Beatifikacija (paskelbimas palaimintaisiais) Katalikų Bažnyčioje yra pirmasis kanonizacijos (paskelbimo šventaisiais) laiptelis.
Tarp 498 žmonių, sekmadienį paskelbtų palaimintaisiais, yra du vyskupai, 24 dvasininkai, 462 vienuoliai ir vienuolės, taip pat 10 pasauliečių.
Iš viso respublikonų nužudytų 1931-1939 metais dvasininkų ir artimų Bažnyčiai žmonių skaičius siekia 7 tūkstančius.
Mišiose Šv.Petro aikštėje dalyvavo beveik visi Ispanijos vyskupai, taip pat keliasdešimt tūkstančių maldininkų, susirinkusių pagerbti žuvusiųjų pilietiniame kare atminimo.
Popiečius Benediktas XVI pasveikino susirinkusiuosius į mišias, pažymėdamas, kad palaimintaisiais paskelbti "įvairaus amžiaus, profesijų ir socialinio statuso žmonės, kurie sumokėjo gyvybe už savo tikėjimą į Kristų ir jo Bažnyčią".
Pasak popiežiaus, tokio skaičiaus paprastų katalikų beatifikacija rodo, kad kankinystė - ne nedaugelio privilegija, o "reali galimybė visiems krikščionims".
"Paskelbimas kankiniais kasdieniame gyvenime - svarbus liudijimas šiandieninėje sekuliarizuotoje visuomenėje", - sakė pontifikas.
Katalikų Bažnyčia buvo glaudžiai susijusi su dešiniosios pakraipos nacionalistais, vadovaujamais Francisco Franco - diktatoriaus, atėjusio į valdžią po pergalės pilietiniame kare 1939 metais.
Vatikano, nusprendusio paskelbti palaimintaisiais beveik 500 žmonių, veiksmai susilaukė prieštaringos vertinimo Ispanijos visuomenėje.
Kai kurie Ispanijos visuomenės atstovai pasmerkė šį Vatikano žingsnį. Jų nuomone, jis "taip pripažino pilietinio karo Ispanijoje aukas tik iš vienos pusės (diktatoriaus F. Franco šalininkų) pusės.
Nacionalistams laimėjus karą, 50 tūkst. respublikonų buvo įvykdyta mirties bausmė, o dar kelios dešimtys tūkstančių atsidūrė už grotų.
Ispanijos premjero Jose Zapateras, kurio senelis buvo respublikonų kapitonas, nušautas frankistų, atėjęs į valdžią 2004 metais sužadino aukų šeimų viltis, pažadėdamas parengti įstatymą, kuriame būtų pripažįstama jų patirta tragedija.
Spalio 15 dieną J.L.R.Zapatero išreiškė „nuoširdžią pagarbą“ Bažnyčios beatifikacijos iniciatyvai, tačiau paprašė, kad dėl demokratinės brandos būtų parodyta tokia pat pagarba naujajam įstatymui.
Italijoje, kur Vatikano iniciatyvos nuolat sukelia karštus debatus, keli kairiosios pakraipos dienraščiai išreiškė abejonių dėl beatifikacijos, kurioje palaimintaisiais bus paskelbti tik nacionalistų atstovai, pažymėdami, kad per pilietinį karą abi pusės įvykdė nepateisinamų nusikaltimų.
JAV internetinis dienraštis „National Catholic Reporter“ pažymėjo, jog tarp numatytų beatifikuoti palaimintųjų yra ir vienuolis Gabino Olaso Zabala, kuris buvo pripažintas kaltu dėl kankinimų, kai dirbo misijoje Filipinuose.
Pats Vatikanas pareiškė, kad beatifikacijos aktu siekiama ne provokuoti konfliktą, bet prisidėti prie ispanų susitaikymo. Ispanijos vyriausybei beatifikacijos ceremonijoje atstovavo užsienio reikalų ministras Miguelis Moratinosas.
