Austras Franzas Jaegerstaetteris, kuriam 1943 metais naciai įvykdė mirties bausmę už atsisakymą tarnauti vokiečių armijoje, per penktadienio religines apeigas Linco katedroje buvo paskelbtas palaimintuoju. Ceremonija vyko Austrijos valstybinės dienos šventės proga.
Popiežiaus Benedikto XVI pasiuntinys, kardinolas Jose Saraiva Martins vadovavo šiai apeigų ceremonijai, kurioje taip pat dalyvavo 94 metų F.Jaegerstaetterio našlė Franziska, keturios judviejų dukros, vietos politikai ir 27 vyskupai iš Austrijos ir užsienio.
Sprendimas F.Jaegerstaetterį paskelbti palaimintuoju - pirmas žingsnis į tai, kad jis Katalikų bažnyčios būtų paskelbtas šventuoju - buvo priimtas po dešimtmetį Bažnyčioje trukusių svarstymų, kurie baigėsi birželį palankiu Vatikano sprendimu.
Šiais metais sueina šimtas metų nuo jo gimimo.
F.Jaegerstaetteriui, ilgai slėptam austrų pasipriešinimo simboliui, kuriam tuo metu buvo 36-eri metai, 1943 metų rugpjūčio 9 d. Berlyno kalėjime buvo nukirsta galva, kai jis, dėl savo tikėjimo, atsisakė tarnauti Vermachte.
Paprastas katalikas ūkininkas ir zakristijonas dabar bus prisimenamas kiekvienų metų gegužės 21-ąją, jo krikšto dieną.
Vienintelis gerai žinomas Austrijos protestuotojas, F.Jaegerstaetteris gimė 1907 metų gegužės 20 d. Sankt Radegunde prie Linco. Beje jo gimtinė tėra vos už 30 km nuo Braunau miesto netoli sienos su Vokietija, kur gimė Adolfas Hitleris.
Skirtingai nei daugelis jo tėvynainių jis 1938 metais jis balsavo prieš Hitlerio įvykdytą Austrijos aneksiją.
Pašauktas į armiją 1943 metais atsisakė joje tarnauti, savo sprendimą pagrįsdamas tuo, kad jis nenori eiti prieš savo sąžinę ir kovoti Vokietijos armijoje, ir kad nacistinė ideologija nesuderinama su jo kaip kataliko tikėjimu.
Jis pats pasisiūlė tarnauti armijoje sanitaru, tačiau šis prašymas buvo atmestas.
Suimtas ir atvežtas į Berlyno kalėjimą 1943 m. liepos 6 d. karinio tribunolo buvo nuteistas mirti už "priešinimąsi vermachto principams".
Rugpjūčio 9 d. kalėjime jam buvo nukirsta galva.
F.Jaegerstaetteris buvo pirmas austras, atsisakęs eiti į kariuomenę dėl religinių ir moralinių įsitikinimų oficialiai ir teisiškai reabilituotas, kai Berlyno teismas 1997 metais panaikino jam paskelbtą mirties nuosprendį.
Tais pačiais metais Vatikanas pradėjo beatifikacijos procesą, kurio kulminacija buvo šio penktadienio religinių apeigų ceremonija.
Istorikai sako, kad maždaug 2 tūkst. austrų, tarp kurių daug atsisakiusių eiti į kariuomenę dėl religinių ir moralinių įsitikinimų, buvo nacių režimo nuteisti mirčiai ir nužudyti, tačiau beveik niekas iš jų nebuvo viešai reabilituotas.
Austrija tik po 1986 metų prezidento rinkimų pradėjo kritiškai vertinti savo vaidmenį per Antrąjį pasaulinį karą, kuomet paaiškėjo vieno iš kandidatų Kurto Waldheimo nacistinė praeitis. Jis tuomet tapo prezidentu, surinkęs 54 proc. balsų.
Po penkių metų buvęs Austrijos kancleris Franzas Vranitzkis tapo pirmuoju aukšto rango austrų pareigūnu, kuris savo kalboje parlamente pasakė, kad austrai yra nacių nusikaltimų tiek vykdytojai, tiek ir aukos.
