Dukart olimpinis ir dukart pasaulio čempionas Virgilijus Alekna Londono olimpinėse žaidynėse liko prizininkų pakylos papėdėje. „Pradėjau olimpinėse žaidynėse 1996 metais nuo 5 vietos, o baigiu su 4 vieta. Neblogai. Kažkoks žingsnis į priekį yra“, – pasibaigus varžyboms mėgino juokauti 40 metų vilnietis.
Ketvirtą vietą finale užėmęs V. Alekna sėkmingiausiu, pirmuoju, bandymu diską nusviedė 67 m 38 cm. Ketvirtuoju bandymu lietuvis įrankį numetė 66 m 7 cm, o likę keturi jo mėginimai nebuvo įskaityti.
Aukso medalį iškovojo dukart pasaulio čempionas 27 metų vokietis Robertas Hartingas. 2009 ir 2011 metų planetos pirmenybių nugalėtojas lyderiu tapo po penktojo metimo, kai jo sviestas diskas nuskriejo 68 m 27 cm. Sidabro apdovanojimas atiteko 27 metų iraniečiui Ehsanui Hadadi (68 m 18 cm), o bronzos – Pekino olimpinių žaidynių čempionui 33 metų estui Gerdui Kanteriui (68 m 3 cm).
– Ko pritrūko finale?
– Pritrūko centimetrų. Ketvirta vieta nėra taip blogai. Aišku, tikėjausi kiek toliau numesti. Oras neblogas buvo. Gal to lietaus buvo truputį vėsiau, bet buvau pasiruošęs. Norėjau pirmais bandymais toliau numesti ir nelaukti varžybų pabaigos, nes vėsti ir jėgos senka.
– Po pirmo metimo supratote, kad mažoka?
– Taip. Dėjau visas pastangas, kad pasistūmėčiau toliau tokioje kompanijoje.
– Nustebino kas nors iš varžovų?
– Gal kiek daugiau iš Roberto Hartingo tikėjausi. Galvojau, kad gali 70 m numesti. E. Hadadi stiprus kaip niekada. Olimpinis rekordas išliko mano (69,89 m) iki Rio de Žaneiro olimpiados 2016 metais.
– Ką galvojote prieš paskutinį mėginimą?
– Norėjau kaip nors susikaupti ir padaryti paskutinį metimą. Nepavyko.
– Atvėsus sunkiau tai atlikti?
– Sunkiau. Ypač man. Priminsiu, kad man jau 40 metų ir vėsuma man ne į naudą. Šilumos norisi.
– Varžovai per paskutinius bandymus truktelėjo į priekį...
– Taip. Jie dešimčia metų jaunesni ir geriau jaučiasi. Ir aš tokių metų gerai jaučiausi bet kokiu oru.
– Apmaudas yra?
– Ką pakeis liūdesys?
– Savo disko neatsivežėte?
– Atsivežiau, bet neatrinko ir neįregistravo kažkodėl. Buvo diskų pasirinkimas nemažas. Su vienu bendrą kalbą radau.
– Būsite iki olimpinių žaidynių pabaigos?
– Greičiau važiuosiu. Disko metimo varžybos baigėsi. Gal rytoj ar poryt vyksiu. Nėra nuotaikos žiūrėti.
– Nauda, kad pamatėte olimpiados atidarymą gyvai?
– Penktoji olimpiada. Būtų labai rizikinga laukti dar ketverius metus, kad pamatyčiau žaidynių atidarymą. Galiu ir nepamatyti. Ryžausi šiais metais ir nesigailiu.
– Kaip apibendrintumėte tas penkias olimpiadas savo karjeroje?
– Būti stipriausiųjų penkete penkias olimpiadas – tikrai neblogas rezultatas. Iškovoti du aukso medaliai ir viena bronza. Bus sunku lietuviams pagerinti šį rezultatą.
– Ar šis sezonas jau paskutinis?
– Mano kaip sportininko misija olimpinėse žaidynėse baigta. Tačiau su sezonais siūlyčiau neskubėti. Kaip sportininkas profesionalas negaliu taip baigti iš karto – nesveika. Reikia palaipsniui. Kitais metais galiu ir sportuoti, gal ne tokiais krūviais. Kitais metais vyks pasaulio čempionatas. Jei dalyvaučiau – tai būtų dešimtasis mano karjeroje. Pasaulyje nėra, man atrodo, tokio sportininko, kuris dalyvavo dešimtyje planetos pirmenybių.
– Savijauta šiandien buvo gera?
– 67 metrus taip pat reikia mesti, taip kad ta savijauta buvo nebloga. Nors negaliu sakyti, kad buvo ideali.
– Šeima nebuvo atvykusi palaikyti?
– Šeima namie. Įpratęs vienas dalyvauti varžybose ir man gal ramiau.
TIK FAKTAI
Atlikus po keturis metimus, V. Alekna buvo trečias, tačiau nugalėtojo titulą ginantis G. Kanteris penktuoju bandymu diską nusviedė 68 m 3 cm ir iš penktosios vietos pakilo į antrąją, nustumdamas lietuvį į ketvirtąją poziciją. Į finalą pateko 12 atletų, po trijų metimų keturi iš jų pasitraukė iš kovos dėl medalių. Atrankos varžybose V. Alekna tarp 41 dalyvio buvo dešimtas (63 m 88 cm).
Tai buvo jau penktosios V. Aleknos olimpinės žaidynės. 1996 metais Atlantoje lietuvis liko penktas, 2000 metais Sidnėjuje ir 2004 metais Atėnuose iškovojo aukso medalius, o 2008-aisias Pekine pelnė bronzą.
