Olimpinės atrankos turnyro ketvirtfinalyje pagaliau atėjo Dariaus Songailos laikas. Pakeitęs pražangas rinkusius Joną Valančiūną ir Robertą Javtoką, per beveik 16 minučių aukštaūgis veteranas gynėsi be taisyklių pažeidimų bei sėkmingai stabdė Puerto Riko milžinus. „Sudėtingos rungtynės. Nežaidėme geriausio krepšinio, bet bandėme įvykdyti gynybinį planą. Nesitikėjome, kad laimėsime labai lengvai, džiaugiuosi, kad gale mums pavyko pagaliau sustabdyti jų atakas ir išplėsti pergalę.“
- Kada supratai, kad šiandien gausi žaisti daug?
- Kai įėjau į aikštelę. Jonui ir Robiniui kažkiek nepasisekė su pražangom. Galbūt mums geriau išėjo mažesne sudėtim.
- Daugiausia trenerio komplimentų po rungtynių teko tau.
- Vienas nelaimėsi - žaidėme penkiese. Nebus taip, kad kiekvienas rungtynes tempia vienas žaidėjas. Šiandien reikėjo visų. Pačiam gale ir perimti kamuoliai, kur Jonas padėjo gynyboje - sujudėjome visi, kada reikėjo.
- Kai žaidėjai užsisėdi ant suolo, jiems būna sunku išeiti į aikštelę.
- Labai daug šokinėjome. Kiekvieną kartą, kai įmetam - pašoki. Taip ir apšili.
- Ar labai neįprasta pačiam buvo vidurio puolėjo pozicija?
- Visą pasirengimą praėjau ketvirtu penktu numeriu. Nuo pačių pradžių su Kęstu šnekėjome, kad reikės ir to, ir to, taip kad abi pozicijas žinojau, gal tik tiek, kad klubuose penktu nežaidžiu, bet rinktinėje visą laiką teko žaisti.
- Paprastai vidurio puolėjai aukšti, bet ne tokie aukšti kaip šiandien.
- Ūgis aišku privalumas, bet jis buvo ne toks mobilus. Labai gerai buvo sustatyta gynyba - siųsti į galinę liniją ir pagalba ateina iš silpnosios pusės.
- Kas buvo sunkiausia rungtynėse?
- Visos varžybos buvo labai sunkios. Pačiam gale gal buvo kažkiek sunku psichologiškai, bet sakau, mes buvome profesionalūs, vykdėme planą - niekas per daug nepanikavo ir padarėme taip, kaip reikėjo.
- Ar galima sakyti, kad ši pergalė šią vasarą yra labiausiai komandinė?
- Taip, nes negaliu sakyti, kad išsiskyrė vienas žaidėjas - visi prisidėjo. Pergalė yra pergalė, bet žaidimas mūsų nėra toks, kokį galime demonstruoti.
- Daug metų žaidžiate su Šarūnu Jasikevičium. Ar jis dar stebina savo žaidimu?
- Nestebina, žinau, kad jis tą gali. Treneris padarė gerai, kad išleisdavo Šarą tinkamu metu - kažkiek palaikydavo ant suolo, kad kojos būtų šviežesnės. Išėjo ir kaip visą laiką - pataikė tuos metimus.
- Ar tokio žaidimo užteks pergalei prieš Dominiką?
- Reikia gerinti žaidimą su kiekvienom rungtynėm. Kuo toliau eini, tuo darosi sunkiau. Lengviau tikrai nebus, atiduodame dar per daug lengvų taškų, puolimas, greitos atakos - turime ką gerinti.
