Algimantas BRIKAS
Archeologai ištyrė Aukštelkės (Šiaulių rajonas) bažnyčios rūsyje esančias kriptas. Jose rasti 24 žmonių kaulai, tyrinėtojų dar lauksiantys kai kurie daiktai. Į klausimą, iš kur čia pateko tiek daug palaikų, lieka neatsakyta.
Darbus teko nutraukti
2010-ųjų vasarą išeiviui iš Lietuvos Kazimierui Butkui, gyvenančiam Australijoje, skyrus lėšų Aukštelkės šv. Antano Paduviečio bažnyčiai tvarkyti, imtasi darbų.
Darbuojantis bažnyčios rūsyje, talkininkai į lauką nešė lentas, kurių buvo pilnas rūsys, bei visokį šlamštą.
Lentas nuėmę nuo kriptų, talkininkai pamatė žmonių kaulus.
Darbai šioje rūsio vietoje buvo nutraukti, apie radinį pranešta kultūros paveldo specialistams.
Tų pačių metų rugpjūtį apsilankyta bažnyčios rūsyje.
Tąkart kultūros paveldo specialistės tik apžvelgė požemį, neliesdamos kriptose ant smėlio, plytgalių gulinčių kaulų, neieškodamos jų daugiau.
Nuspręsta, kad geriausiai būtų, jeigu šias kriptas patyrinėtų antropologai.
Savivaldybė skyrė lėšų šiems darbams atlikti.
Kad kriptos būtų kuo greičiau ištyrinėtos, laukė Aukštelkės kaimo bendruomenė, norinti baigti tvarkyti bažnyčios rūsį.
Praėjusių metų pabaigoje į Aukštelkę apžiūrėti bažnyčios rūsio kriptų buvo atvykęs Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros profesorius Rimantas Jankauskas.
Praėjusią savaitę jų tyrinėti atvyko jauni, bet jau patyrę profesoriaus mokiniai, archeologai Šarūnas Jatautis, Vilniaus universiteto istorijos krypties doktorantas, ir Justina Kozakaitė, kaulus tyrinėjanti šio universiteto Medicinos fakulteto vyresnioji specialistė.
24 žmonių amžinojo poilsio vieta
Prie vienos rūsio sienos yra sumūrytos trys dviaukštės kriptos. Š. Jatautis ėmėsi tyrinėti vieną, o J. Kozakaitė – kitą.
Pirmiausia buvo surenkami paviršiuje ir iš po smėlio bei plytų duženų kyšantys kaulai. Po to statybinės atliekos atsargiai skleidžiamos ir, nurinkus kaulus, pilamos į kibirus, po to – į maišus.
Aukštelkės kaimo bendruomenės „Aukštarūžė“ pirmininkės Violetos Budreckienės suorganizuoti talkininkai juos laiptais tempė iš rūsio ir iš bažnyčios.
Iš pradžių talkino seniūnijos atsiųsti už socialines pašalpas atidirbantys žmonės. Jie, dirbę, „kiek priklauso“, – keturias valandas, išėjo savo keliais, todėl bendruomenei vėl teko ieškoti, kas geranoriškai padės.
Pirmojoje kriptoje rasti penkių, antrojoje – keturių žmonių kaulai.
Dviems dviaukštėms kriptoms ištuštėjus, imtasi trečios. Iškart buvo matyti, kad čia kaulų bus daugiausiai.
Dar padirbėjus paaiškėjo, kad šioje kriptoje amžinąjį poilsį rado 15 žmonių.
Archeologai iš kaulų nustatinėjo, kieno jie, vyro ar moters, kokio amžiaus, ūgio žmonių.
„O šis sirgo artritu. Jam turėjo juosmenį labai mausti“, – apžiūrėdama kaulą, tarstelėjo J. Kozakaitė. – O šis buvo apie šešerių metų – dar pieniniai dantukai likę.
Archeologai radinius aprašė, nurodydami kaulo pavadinimą, žmogaus lytį ir kai kuriuos kitus duomenis.
Kaulai rūsyje – sunešti
Vos tik pradėjusi darbuotis J. Kozakaitė užsiminė, kad labiausiai neramu, jog tai, kas kriptose, jau buvo kažkieno judinta.
Pasak Š. Jataučio, bažnyčių kriptos būdavo skirtos ypatingiems asmenims. Dažniausiai jose būdavo laidojami tie, kurie bažnyčią finansuodavo – taip jiems būdavo atsidėkojama.
Kriptos atrodančios taip: ji švariai išvalyta, jos viduryje stovi karstas arba sarkofagas, kuriame palaidotas žmogus.
Tačiau, archeologo nuomone, jeigu būtų buvę laidojama Aukštelkės bažnyčios kriptose, jose būtų likusios karstų liekanos.
Rasti tik vieno karsto likučiai, o kaulai byloja apie daug mirusių žmonių. Be to, čia laidota palyginti neseniai.
Drabužių liekanų neaptikta, o archeologų patirtis byloja, kad net ir iš 19-ojo amžiaus, kai šioje vietoje buvo pastatyta mūrinė bažnytėlė, jų būtų išlikę.
Kai kurių kaulų neaptikta. Nerasta ir nė vienos sveikos kaukolės – tik jų dalys.
Peršasi išvada, kad šie kaulai yra iš kažkur sunešti.
Menkai žinoma bažnyčios istorija
Bazilionų parapijos klebonas Stanislovas Žukauskis, aptarnaujantis Aukštelkės bažnyčią, taip pat nežino, iš kur čia galėjo patekti kaulų.
S. Žukauskio teigimu, besidomint bažnyčios istorija, buvo kreiptasi į archyvą, bet nepavyko nieko konkretaus sužinoti. Archyvui esą reikia konkrečiai nurodyti, ko ieškoma.
Aukštelkės bendruomenės „Aukštarūžė“ vadovė V. Budreckienė sako, jog žinoma tik tai, kad bažnyčia pastatyta 19-amžiaus pabaigoje. Per Pirmąjį pasaulinį karą ji iš pabūklų buvo sugriauta, 1932 metais – atstatyta, 1967-aisiais – restauruota.
Spėliojama, ar tik ne nuo atstatymo laikų bažnyčios rūsyje iki šiol yra likę ir didžiulių akmenų.
Radiniai dar lauks tyrinėtojų
V. Budreckienės teigimu, dėžę su bažnyčios rūsyje rastais kaulais ketinama padėti į vieną iš kriptų, o angą užmūryti, kad mirusiųjų poilsio niekas nebetrikdytų. Mūrijant būtų panaudotos čia rastos senos plytos.
Nebus išmetami ir kiti radiniai.
Kriptoje gulėjo, matyt, karsto lentos gabalas, ant kurios kniedėmis išrašytos raidės „AR“, jo medinės tekintos kojos.
Rasta odos, medžiagos skiaučių. Čia mėtėsi ir likutis bato su užrašu „Sankt Peterburg“.
Visa tai ketinama išsaugoti tikintis, kad kas nors kada nors pabandys patyrinėti ir atskleisti paslaptį, kokie žmonės rado prieglobstį Aukštelkės bažnyčios rūsyje.
