Ne vieną dešimtį vaikų nuskriaudęs buvęs kunigas pedofilas Oliveris Ogreidis (67 m.), pramintas „bažnyčios Hanibalu Lekteriu“, ne tik netrukus išeis iš kalėjimo, bet ir galės ramiai gyventi iš... vyskupijos jam mokamos rentos – beveik 800 dolerių per mėnesį. Ta pati Stoktono (JAV) vyskupija jo seksualiai išnaudotoms aukoms kaip žalos atlyginimą jau išmokėjo daugiau negu 20 milijonų dolerių.
Airių kunigo O. Ogreidžio, išvykusio iš gimtinės ir dvasininko karjerą dariusio Kalifornijoje, istorija apnuogino Katalikų bažnyčios ilgus metus kruopščiai slėptus skaudulius. Apie pedofilijos paplitimą tarp katalikų dvasininkų kalbos netyla seniai, vis dėlto toji plačiai nuskambėjusi O. Ogreidžio byla pribloškė ne tik savo mastu ir aukų skaičiumi, bet ir aukščiausių šventikų ciniškumu.
Kunigo iškrypėlio, kuris nuo 7-ojo dešimtmečio iki pat 1993 metų į tikinčiųjų namus įsigaudavo apsimesdamas atsidavusiu sielų ganytoju, o patekęs vidun tvirkindavo ir prievartaudavo mažus vaikus, aukos iki šiol kreipiasi į teismus ir prašo atlyginti neturtinę žalą, kurią vertina dešimtimis milijonų dolerių.
Na o pedofilas O. Ogreidis, už vaikų skriaudas atkalėjęs vos 7 metus, netruko vėl atsidurti už grotų – buvo nuteistas po to, kai lėktuve paliko savo nešiojamąjį kompiuterį, prigrūstą vaikų pornografijos įrašų.
Atsiprašė laišku
Amerikoje 2007 vasario mėnesį pasirodęs „Oskarui“ nominuotas dokumentinis filmas „Apsaugok mus nuo blogio“ smulkiai pasakoja visą šventiko pedofilo O. Ogreidžio bylos eigą, pateikia nukentėjusiųjų prisiminimus ir ištraukas iš jo teismo.
Tame filme užfiksuotas ir pats O. Ogreidis. Jis stebėtinai atvirai pasakoja apie savo potraukį prie mažamečių ir Katalikų bažnyčios vyresnybės pastangas dangstyti jo nusikaltimus. „Jeigu manęs klaustumėte, ar mane traukia moterys, sakyčiau – „Ne“. Jeigu klaustumėte, ar traukia vyrai – taip pat sakyčiau „Ne“. Jeigu klaustumėte, ar mane jaudina ir traukia vaikai, atsakyčiau, jog greičiausiai „taip“, o jeigu paklaustumėte, ar aš susijaudinu pamatęs tik apatiniais drabužėliais aprengtą arba visai nuogą mažametį, atsakyčiau: „O, taip!“ – nė kiek nesivaržydamas prieš kameras dėsto kunigas.
Ne mažiau atviras O. Ogreidis buvo ir teisme, kur buvo kaltinamas mažamečių tvirkinimu, seksualiniu prievartavimu ir žaginimu. „Aš ją bučiavau, liečiau jos genitalijas, kišau ranką po kelnaitėmis. Bet tada staiga supratau, kad elgiuosi negerai, todėl atsistojau ir išėjau iš kambario. Bet ji man labai patiko, vėliau kviečiau ją pas save“, – taip teisme O. Ogreidis pasakojo apie tuomet dvylikmetės Nensės Slon tvirkinimą.
Būtent Nensės motina bene vienintelė iš O. Ogreidžio aukų artimųjų pastebėjo, kad vyksta kažkas negero, ir apie savo įtarimus papasakojo jam pačiam. Jos didelei nuostabai, kunigas O. Ogreidis įtarimų nepaneigė ir pažadėjo parašyti Nensei atsiprašymo laišką.
Tvirkino dvimetį
Nešina atsiprašymo laišku moteris nuskubėjo pas Stoktono vyskupą Merliną Gilfoilą. „Išklausęs manęs vyskupas pareiškė, jog mergaitė išsigalvoja nebūtus dalykus, o kai parodžiau jam paties kunigo atsiprašymo laišką, jis tiesiog paraudo iš pykčio“, – prisiminė Nensės motina. Prie sienos įkalčių apie jo pavaldinio ištvirkimus priremtas vyskupas pažadėjo Nensės motinai išsiųsti O. Ogreidį į vienuolyną ir už tai paprašė nepateikti kunigui pedofilui jokių kaltinimų.
1978 metais O. Ogreidis buvo perkeltas į kitą parapiją, esančią už 54 mylių nuo tos, kurioje gyveno Nensė, ir ėmė toliau dairytis aukų...
Mažosios Anos Džijono šeima nuolat kviesdavo kunigą O. Ogreidį į svečius, svetingai sodindavo prie vaišėmis nukloto stalo, mielai paruošdavo svečiams skirtą kambarį ir prašydavo likti nakvoti... „Mes juo visada labai pasitikėjome. Jis buvo tobulo dvasininko pavyzdys – dieną pradėdavo ir baigdavo skaitydamas Bibliją, buvo labai mandagus ir pagarbus. Jis buvo panašiausias į Dievą, kaip mes jį įsivaizdavome“, – filmo kūrėjams atskleidė Anos šeima. Tėvai nė neįtarė, kad pamaldusis kunigas visiems sumigus nuslinkdavo į jų dukrelės miegamąjį ir ten ją žagindavo. Apie tai jie sužinojo tik praėjus porai dešimtmečių, o tuomet – 8-ojo dešimtmečio pabaigoje – O. Ogreidis puikiai apsimetinėjo pavyzdingu dvasininku.
1980 metais mirus vyskupui M. Gilfoilui, jį pakeitė vyskupas Rodžeris Mahonis. Šis vėliau tvirtino, atseit iš pradžių nieko nežinojęs apie šlykštųjį O. Ogreidžio potraukį, nors kunigas turėjo užvestą bylą, kurioje buvo nušviesta jo iškrypėliška veikla.
Pas vos vyskupu tapusį R. Mahonį atvyko Hovardų šeima ir pasiskundė O. Ogreidžio elgesiu. „Savo kalbomis apie santuokinį gyvenimą jis glumina ne tik mano žmoną, bet ir mūsų mažus vaikus. Vieną dieną jis pasikvietė mūsų dvimetį sūnų pasivažinėti. O. Ogreidis buvo be sutanos, apsirengęs paprastais drabužiais, sakė, kad jam išeiginė ir nori prasiblaškyti... Tas demonas tvirkino mūsų berniuką automobilyje visai netoli mūsų namų. Kai bandžiau priremti jį prie sienos ir pasakiau, kad kreipsiuosi į vyskupą, jis pagrasino mane paduoti į teismą“, – prisiminė Hovardų šeimos galva.
Perkėlė kitur
„Jaučiau tam tikrą vidinį konfliktą – štai kažkas, kas man patinka, ką aš gerbiu. Galvojau apie tai, kaip jis jausis, bet geismas buvo labai didelis. Aš atsegiau berniukui kelnes ir ėmiau jį masturbuoti. Patyriau orgazmą, o po to nusprendžiau berniukui to daugiau nedaryti“, – filme prisiminimais dalijosi O. Ogreidis.
Pats kunigas pedofilas nuvyko pas vyskupą R. Mahonį ir papasakojo, kas įvykę. Vyskupas nė nesvarstė galimybės kreiptis į teisėsaugą – jis tiesiog liepė O. Ogreidžiui nebesiartinti prie Hovardų šeimos, o netrukus, 1982 metais, perkėlė į parapiją, esančią už 52 mylių.
Nežinia, ar jausdamas kaltę, ar norėdamas įsitikinti, kad jam niekas negresia, O. Ogreidis nuvyko ir apie savo „paklydimus“ papasakojo monsinjorui Džeimsui Keinui. Šis jau žinojo, kad prieš keletą metų kunigas O. Ogreidis yra nuskriaudęs mažametę, bet išgirdęs apie seksualiai išnaudojamą berniuką jis irgi nė neketino kreiptis į policiją. Vėliau teisme jis tvirtino, girdi, abiejų „incidentų“ tiesiog nesusiejęs.
Pas monsinjorą Dž. Keiną apsilankė ir gerokai ūgtelėjusi kunigo prievartauta Nensė. Ji paprašė leisti susitikti su O. Ogreidžiu. „Aš tik norėjau įsitikinti, kad jis neprileidžiamas prie vaikų ir lanko terapiją. Tačiau monsinjoras pareiškė, jog dėl to, kas man nutiko, aš pati kalta..! Jis liepė viską pamiršti, o O. Ogreidžiui už viską atlyginsiąs Dievas. Jis prisipažino, kad žinojo apie mano prievartavimą, bet sakė, jog kunigą tiesiog buvęs užvaldęs smalsumas. Dž. Keinas sakė man: „Tu esi mergaitė ir jam buvo tiesiog smalsu. Jeigu būtum berniukas ir jis tave būtų taip lietęs, tai jau būtų buvę nenormalu“, – monsinjoro žodžius prisiminė Nensė.
Sumokėjo užstatą
„Aš ilgai nesupratau, kad turiu didelę problemą, kuri kelia destrukciją. Kai ėmiau lankyti terapiją, mano terapeutas liepė pasisakyti vyskupui ir prisipažinti policijai. Iš tiesų aš turėjau būti pašalintas iš kunigų. Verčiau jau kuris nors vyskupas būtų tai padaręs“, – teigė pats O. Ogreidis.
Iš tiesų, aukštiems dvasininkams geras Bažnyčios įvaizdis rūpėjo labiau negu skriaudžiami vaikai. Teisme monsinjorai ir vyskupai dievagojosi arba nieko nežinoję apie O. Ogreidžio nusikaltimus, arba jų nebeatsimenantys.
Filmo „Apsaugok mus nuo blogio“ kūrėjai apskaičiavo, kad per daugiau kaip 30 kunigavimo metų O. Ogreidis galėjo nuskriausti daugiau kaip 100 vaikų – visų jų jis nė neatsimenantis. Jauniausiajai pedofilo aukai buvo vos 9 mėnesiai. Taigi didžiąją laiko dalį iškrypėlis arba planavo, arba darė nusikaltimus.
1984 metais O. Ogreidis vėl buvo perkeltas į kitą parapiją, ten jam patikėta „visų tos parapijos sielų priežiūra“. Kunigo pedofilo siautėjimas truko iki pat 1993 metų, kai į policiją kreipėsi dviejų berniukų tėvai ir pareiškė, jog kunigas O. Ogreidis prievartaujantis jų vaikus.
Pagaliau pradėjus tyrimą, į dienos šviesą ėmė kilti visos kraupios O. Ogreidžio paslaptys. Tiesa, buvo ir tokių, kurie iš pradžių netikėjo, kad toks puikus kunigas gali būti įtariamas tokiais šiurpiais dalykais. Tarp tokių buvo ir Anos Džijono tėvai – jie O. Ogreidį guodė, palaikė, tikėjo juo ir netgi sumokėjo užstatą, kad jis galėtų išeiti į laisvę.
Anos tėvams akys ėmė vertis tik laikraštyje pamačius straipsnį, kuriame buvo smulkiai išdėstyti visi nusikaltimai, kuriais įtariamas O. Ogreidis. „Aš paskambinau dukrai ir paklausiau, ar ji matė tą straipsnį. Ji atsakė man, kad matė, o tada aš tiesiai jos paklausiau, ar kunigas ir jai yra daręs ką nors negera. Ji nutraukė pokalbį ir aš staiga viską supratau. Kai tėvas jos perklausė to paties, Ana nebedrįso meluoti ir prisipažino, kad kunigas ją tvirkino ir prievartavo ne vieną mėnesį“, – prieš televizijos kameras verkė jos motina Marija Džijono.
„Aš klausiau dukters, kodėl ji mums nieko nesakė. Ji paaiškino, kad nuo tiesos atskleidimo ją sulaikiusi bendraklasė. Ne kartą buvau sakęs dukrai, kad jeigu kas nors ją nuskriaus, aš tą tipą nudėsiu. Ji paklausė savo bendraklasės, kas atsitiktų, jeigu jos tėtis ką nors nužudytų, ir ši atsakė, jog tada jis visą gyvenimą praleistų už grotų. Taigi Ana mums nesakė tiesos, kad apsaugotų mane nuo kalėjimo, nes aš tikrai būčiau nudėjęs tą išsigimėlį“, – sielojosi Bobas Džijono.
Deportuotas į Airiją
Pas teismo laukiantį O. Ogreidį apsilankė vyskupo R. Mahonio advokatai ir paliepė jam atsisakyti duoti parodymus – girdi, tada juo būsią pasirūpinta. Vis dėlto su tokia sąlyga O. Ogreidis nesutiko.
Kunigo pedofilo teismas truko vos dvi savaites. Be kita ko, jame paaiškėjo, jog tam, kad galėtų pasiekti berniukus, O. Ogreidis miegojo su jų motina. „Jis liesdavo mane ir liepdavo liesti jį. Jis man sakydavo: „Kodėl tavo tėvai mane čia pasikvietė, jeigu mano, kad tai, ką mes darome, yra negerai?“ – liudijo Adamas.
O. Ogreidis buvo pripažintas kaltu dėl dviejų berniukų seksualinio išnaudojimo ir nuteistas kalėti 15 metų. Teisme O. Ogreidis sakė, kad vaikystėje pats buvęs tvirkintas kunigo, tik nebepamenantis jo vardo. Negana to, jį tvirkinęs ir vyriausiasis brolis.
2000 metais, atlikęs vos pusę bausmės (atsėdėjęs 7 metus), O. Ogreidis buvo deportuotas į Airiją. Čia jis bandė gyventi niekam pernelyg nekrisdamas į akis. 2007 metų spalį jo namai Dundalke buvo smarkiai nuniokoti. 2010 metų kovo mėnesį jis pranešė teisėsaugai, kad persikraustė gyventi į Olandiją, Roterdamo miestą. Ten pasivadinęs broliu Frensiu dirbo parapijos kunigo padėjėju ir patarnautoju, o laisvalaikiu greitojo maisto restorane vedė šventes... vaikams. Tiesa, šviesi ateitis, kurios tikėjosi kunigas pedofilas, greitai baigėsi – pernai sausį O. Ogreidis vėl atsidūrė už grotų. Jis buvo sulaikytas ir 3 metams laisvės atėmimo nuteistas už tai, kad skraidydamas tarp Airijos ir Olandijos kartą lėktuve paliko savo nešiojamąjį kompiuterį, pilną vaikų pornografijos. Iškrypėliškuose vaizdo įrašuose, kuriais mėgavosi O. Ogreidis, buvo užfiksuoti išnaudojami dvejų metukų vaikai.
Nors O. Ogreidis yra išbrauktas iš kunigų ir vėl įkalintas, Stoktono vyskupija jam... kas mėnesį moka maždaug 800 dolerių rentą. „Mano gyvenimas buvo klaidingas, bet vis dar tikiu, kad galiu priimti teisingą sprendimą ir tikėtis šviesios ateities“, – filmo kūrėjams sakė O. Ogreidis.
