Tuo tarpu skolinimo apimtys per tą patį laikotarpį padidėjo vos 2 procentais. Tai reiškia, kad solidų grynųjų palūkanų pajamų šuolį nulėmė smarkiai išaugęs skirtumas tarp palūkanų, kuriomis bankai išduoda paskolas, ir palūkanų, kurias jie moka už indėlius.
Tai taip pat leido Europos bankams gerokai solidžiau pamaloninti akcininkus dividendų ir akcijų išpirkimo pavidalu. Šios išmokos augo nuo 90 mlrd. eurų 2021 metrais iki 121 mlrd. eurų šiemet, nurodoma apžvalgoje.
Kita vertus, drastiškas bazinių palūkanų didinimas aukštai infliacijai nusmukdyti sukėlė recesijos grėsmę, sumažino bankų klientų apetitą skolintis bei sustiprino jų nemokumo rizikas. UBS skaičiavimais, kitąmet Europos bankų atidėjimai galimiems nuostoliams dėl kreditavimo padengti gali būti maždaug dukart didesni nei 2021 metais ir siekti 63 mlrd. eurų.