Legaliame Bavarijos viešnamyje darbuojasi ir lietuvės. Niekas jų ten neveža per prievartą, nemuša ir neišnaudoja, tai joms proga užsidirbti nemenkus pinigus. Žaidimas vyksta pagal sąžiningas taisykles. O Lietuvoje laukiantys vyrai neįtaria, kuo užsiima jų žmonos...
Bavarijos (Vokietija) mieste Niurnberge gyvenančio italo Piero verslas - viešnamis, uždirbantis pasakiškus pinigus. Kaip juokaudamas teigia pats - "legali pinigų spausdinimo mašina". Verčiasi jis tuo jau seniai, tai toli gražu ne pirma jo įkurta kūniškų malonumų oazė. Ir nors Vokietijoje seniausias pasaulio verslas yra legalizuotas, pašnekovas savo draugams girtis savo užsiėmimu nedrįsta.
Vyrai nežino, ką dirba žmonos
Jo prostitutės, arba, kaip jis jas vadina, "damos" - iš įvairių Rytų Europos kraštų susirinkusios moterys, kurios atvyksta į Niurnbergą porai savaičių paviešėti "klube" ir užsidirbusios, savo šalies standartais, nemenką sumą - grįžta į tėvynę. Savaime aišku, tėviškėje niekas nežino, kuo iš tikro jos dirba užsienyje - savo draugams, giminėms ir netgi sugyventiniams ar vyrams jos sakosi dirbančios banalius darbus - esą prižiūri senukus, darbuojasi bare ar kavinėje ir pan.
Vis dėlto pasitaiko ir įtarių žmonių, kurie stebisi kai, atrodytų, porą savaičių nekvalifikuotą darbą dirbusi mergina namo parsiveža neproporcingai didelę sumą eurų - todėl "damos", kad nesukeltų įtarimo, prieš važiuodamos į namus iš Niurnbergo, mielai su savo uždirbtais pinigais atsisveikina brangiose vietinėse aprangos, kosmetikos ir aksesuarų parduotuvėse. Grįžusios namo, be abejo, teigia, jog visa tai pirkta išpardavimo metu ir kainavo vos kelis eurus - aplinkiniai būtų gerokai šokiruoti, jei sužinotų, kiek iš tikro uždirbo mergina per porą savaičių, ir tiesiog nepatikėtų, jog plušant restorano plovykloje ar karšinant senutę įmanoma tiek uždirbti.
Lietuvės nevagia
Čekės, lenkės, ukrainietės ir baltarusės su lietuvėmis - tokios moterys dažniausiai tampa Piero "damomis". Tiksliau pasakius, pačios pasisiūlo - italas didžiuojasi, jog visos moterys pas jį dirba tik savo noru, ir mielai su jomis bendrauja, gamina įvairiausius patiekalus, rūpinasi ne tik jų saugumu ar buitimi, tačiau ir siekia jog jos puikiai jaustųsi "klube". Čia ir kompiuteris su internetu, žinučių programomis bei mažyte video kamera, ir puiki virtuvės įranga, ir muzikinis centras bei kiti komforto reikmenys.
Sako, anksčiau čia būta ir televizoriaus, tačiau jį "atsiminimui" neseniai išsivežė viena po to savo tėvynėje dingusi ukrainietė. Tai, jog prostitutės nuolat vagia rankšluosčius ar tauriuosius gėrimus - Pierui jokia naujiena ir jis su tuo susitaikė, net nieko nesako. Kita vertus, taip pamokytas, stengiasi brangesnių daiktų viešnamyje nepalikti, čia net ir kompiuteris - ne paskutinio modelio, o laidinis telefonas - ne pirmos jaunystės. Teisybės dėlei, reiktų pridurti, kad vyras šia prasme pagyrė lietuvaites - jo teigimu, atvejo, kad vogtų lietuvės, jis neprisimena.
Beje, telefonas "klube" - gana svarbus įrenginys, mat užrašytas jis ant kiekvienos vizitinės kortelės ir viešnamio interneto svetainėje. Vokietijoje įprasta net ir viešnamiams turėti savo vizitines korteles bei tinklalapius. Todėl susidomėję klientai (kuriuos "damos" ir pats Pieras maloniai vadina ne prostitucijos pirkėjais, o "svečiais") telefonu skambina pasitikslinti darbo valandų, pasiklausti, ar norima mergina tuo metu laisva, galų gale - užsisakyti mėgstamą "damą" bei tiesiog pasiteirauti tarifų. Telefonu galima pageidauti kitai savaitei vienos ar kitos merginos atvykimo į Niurnbergą - kai kurios "damos" turi savo ištikimus klientus. Susidarius "kritinei masei", skambutis merginai - ir ji, jau pakeliui į Bavariją.
Ant seksualių apatinių - storas chalatas
Paties Piero joks klientas niekados akyse nematė. "Klube" esant "svečiui", pašnekovas visad ramiai sau sėdi virtuvėje - nenori, jog atėjusius vyrus sutrikdytų kito vyro vaizdas ar net balsas. Tad išeiti į koridorių ar garsiau kalbėti leidžia sau tik išėjus visiems klientams, o į savo "klubą" patenka tik per užpakalines, tarnybines duris. Kita vertus, ir pati virtuvė viešnamyje - svarbi vieta, kadangi joje ne tik sėdi klientų laukiančios bei dažnai rūkančios "damos", bet ir yra internetas, iškabinti vietinės policijos numeriai (jei kas nutiktų). Be to, "damos" virtuvėje gaminasi viena kitai valgyti, aptarinėja klientus ir skaito atsivežtas knygeles (dažniausiai meilės romanus gimtąja kalba), skambina ir rašo savo draugams.
Piero viešnamyje kiekvienam atėjusiam vyrui pasiūloma išgerti - kolos, mineralinio vandens, sulčių ar ko nors stipresnio (brendis, viskis, degtinė ir pan.). Suprantama, nemokamai - norisi juk, kad svečias būtų neįsitempęs. Taigi "klube" visad galima rasti ko atsigerti - gėrimų tiekimu rūpinamasi itin kruopščiai. Beje, daugiausia išgeriama kolos.
Virtuvėje prostitutės dažniausiai sėdi su "darbine apranga" (trumpos vasarinės suknelės, seksualūs nėriniuoti apatiniai, lengvai permatomi gundantys drabužėliai ir pan.), ant viršaus apsisiautusios viską slepiančius, storus frotinius chalatus - taip ir šilčiau, ir patogiau.
Nuskambėjus durų skambučiui, merginos, metusios visus užsiėmimus, eina atidaryti durų, kol klientas išreiškia norą su kuria nors viena iš jų "eiti į kambarį". Kambaryje vyras pagal Piero nustatytus tarifus sumoka merginai pinigus ir... O po to mergina pasiūlo viską už papildomą mokestį pratęsti arba, jei vyras to nepageidauja, pasiūlo išgerti bei parodo kelią iki dušo. Išlydėjusi svečią mergina grįžta pas savo koleges į prirūkytą virtuvę, atsidaro metalinę dėžutę, įdeda tenai sąžiningai uždirbtus pinigus, o apskaitos sąsiuvinyje tušinuku užbraukia pagaliuką. Ir tik tada ji prisėda prie bendradarbių ir tęsia pokalbio temą. Neretai ir užsirūko.
Būtent su rūkančia, trečią dešimtmetį pradėjusia lietuvaite Sandra (suprantama, vardai šiame straipsnyje - pakeisti) susipažinau vienąkart su Pieru apsilankęs viešnamyje. Mergina pasakojo, jog darbuojasi Vilniuje kirpėja ir gana sunkiai verčiasi, nors ir gyvena kartu su savo draugu. Atvažiuoja čia autobuso reisu iš Lietuvos sostinės - gana patogu ir ne itin brangu. Įdomus jausmas - kalbėtis su mergina, kurią galbūt kažkada susitiksi gatvėje ir su kuria turėsi mažą paslaptį. Sandrai čia sekasi neblogai, miestas ir svečiai patinka. Ji atrodė savimi pasitikinti, nors pokalbio metu ir godžiai rūkė iš Lietuvos atsivežtas cigaretes.
Tą dieną prie stalo daugiau lietuvaičių nebuvo, tačiau šeimininkas teigė, jog darbuojasi pas jį dar kelios merginos, gyvenančios mūsų kraštuose. Ir ne tik dėl pinigų - kartais ir šiaip vardan malonumo. Pasak pašnekovo - "tiesiog, niekam nežinant, prasiblaškyti ir pabūti bloga mergaite".
Prie to paties stalo sėdinti truputėlį vyresnė už Sandrą čekė Denisė. Apie ją jau skaičiau "svečių" forume, vyrai sutartinai gyrė jos meistriškumą. Čekijos provincijoje gyvenanti Denisė skundėsi, jog šiuo metu serga jos dukrelė, tad norisi užsidirbti daugiau pinigų vaistams. O tada - į greitąjį "Pandolino" traukinį ir atgal namo, kur laukia besiilgintis ir vis SMS žinutes rašantis vyras.
Meilė - tabu
Kadangi Vokietijoje prostitucija yra visai teisėta verslo forma, o Piero įmonė - UAB, tad "klube" neretai apsilanko ir policija su patikrinimais. Žiūri, ar visi dokumentai tvarkingi, kontroliuoja, jog viešnamyje, neduokdie, neatsirastų ten nenorinčių būti merginų, stebi, jog čia jokiu būdu nebūtų jokio smurto. Bavarijoje įrengti viešnamius galima tik tam nustatytose vietose - nebūtinai "raudonuosiuose kvartaluose", bet toliau nuo gyvenamųjų kvartalų, nuo mokyklų ir vaikų ugdymo įstaigų ir pan. Policija itin griežtai prižiūri ir tai.
Pieras savo ruožtu stengiasi nenuolaidžiauti savo darbuotojoms. Malonus elgesys su klientais, kokybiškas "servisas", nesukčiavimas ir kuklumas - savybės, už kurias moteriško grožio specialistas gyrė lietuves.
Į ateitį Pieras žvelgia drąsiai - paklausa jo "servisui" neišnyks niekados. Interneto portale "Franken Ladies" jo "klubas" vertinamas palankiai. Merginos mielai atveda darbui savo drauges ar pažįstamas į "klubą" - taip ir gausėja neoficialus "katalogas" su slavėmis ir mūsų tautietėmis.
Atrodytų, išlošia visi... Vis dėlto po Piero stogu kai kas uždrausta - tai meilė, ištikimybė ir jausmai.
