Perspektyvi gydytoja – suluošinta visam gyvenimui, tapusi pensiono gyventoja. Bausmė jos tokio likimo kaltininkui, nuo atsakomybės bėgusiam net 10 metų, – tik dveji metai ir trys mėnesiai nelaisvės.
Pakeitė taktiką
Apie penkerius metus neigė kaltę dėl padarytos avarijos, mulkindamas pareigūnus. Po to dar tiek laiko sėkmingai slapstėsi Anglijoje. Pagaliau šių metų balandį buvo pargabentas į Lietuvą, kad stotų prieš teismą. Taip gyveno dabar jau šešis kartus teistas marijampolietis Valdas Bendorius (dabar 48 m.), policininkų pavadintas sąžinę seniai palaidojusiu žmogumi.
Vyras per tą laiką sukūrė antrą šeimą, sulaukė dar vieno vaiko, dirbo Anglijoje. Pargabenus V. Bendorių, jo šeima pasiliko užsienyje. Matyt, nujautė, kad šeimos galva tuoj sugrįš atgal.
Taip ir bus. Marijampolės teismas, atvertęs 10 metų negalėtą nagrinėti avarijos bylą, pripažino V. Bendoriaus kaltę ir nuteisė jį dvejus metus ir tris mėnesius gyventi Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje. Iš šios „zonos“ kalinys galės savaitgaliais važinėti pas savo artimuosius ir mėgautis normalaus gyvenimo malonumais. Be to, paskirtas bausmės laikas jau iškart gerokai aptirpęs, nes dar iki teismo V. Bendorius pusantro mėnesio jau buvo suimtas Anglijoje ir dar du mėnesius – Lietuvoje. Kaip žinia, protingai elgdamasis kalinys turi ir galimybę būti paleistas iš „zonos“ anksčiau termino. Tokia bausmės aritmetika.
Savo naudai V. Bendorius mąsto gerai – tai jis įrodė teisme. Paskatintas savo advokato, vyras pakeitė taktiką – pagaliau pripažino savo kaltę dėl padarytos avarijos, nors visada tai neigė. Ši aplinkybė turėjo įtakos bausmės dydžiui.
Be to, V. Bendorius nuteistas pagal Baudžiamąjį kodeksą (BK), kuris galiojo 2000-aisiais, kai buvo padaryta avarija. Dabar galiojantis BK yra kiek griežtesnis avarijos kaltininkui, sunkiai sužalojusiam žmogų ir palikusiam jį likimo valiai (iki 5 metų nelaisvės).
Be bausmės, V. Bendorius dar įpareigotas atlyginti avarija padarytą žalą nukentėjusiai šeimai – iš viso beveik 200 tūkstančių litų. „Tai per daug“, – tegalėjo pasakyti jis.
Po avarijos spruko
Itin perspektyvia laikytos marijampolietės gydytojos Liudos Langės (dabar 53 m.) gyvenimo planai sustojo 2000-ųjų lapkričio 29-osios vakarą, kai žinoma terapeutė skubėjo į naktinį budėjimą. Netoli Marijampolės ligoninės pėsčiąją staiga nukirto automobilis, kurio vairuotojas, kelias akimirkas dar padvejojęs, iš įvykio vietos spruko.
Pareigūnams prireikė laiko nustatyti, kad gydytoją partrenkė automobilis „Opel Ascona“, vairuotas jo savininko V. Bendoriaus. Vyras tą vakarą važiavo iš darbo (dirbo pagalbiniu darbininku). Iki šiol manoma, kad jis galėjo būti neblaivus, tačiau pats V. Bendorius tai neigė, o įrodyti vairuotojo, kuris pabėgo, girtumą – neįmanomas reikalas.
Kadangi įvykio vietoje tuokart liko pėsčiąją partrenkusio automobilio detalių ir kitų nelaimės pėdsakų, tai jie ir padėjo atsekti nusikaltusį asmenį. Bet V. Bendorius ilgai kategoriškai neigė kliudęs pėsčiąją.
Tik teisme prisipažinęs V. Bendorius aiškino, kad į priešingą eismo juostą išvažiavo dėl to, jog tuo momentu buvo sutelkęs dėmesį kitur – reguliavo radiją ar ventiliatorių (neatsimena). Be to, buvę tamsu – kliūtį jis pastebėjęs pavėluotai. „O pabėgau tik dėl to, kad taip man išėjo. Kiekvienas gali suprasti, kad partrenkti žmogų – nepaprastas dalykas, – teisme dėstė V. Bendorius. – Bet tuoj atsipeikėjęs aš skambinau į ligoninę, anonimiškai pranešiau apie avariją, tik apie ją jau žinojo“.
„Surinkta“ lyg dėlionė
Sužalota L. Langė, dėl kurios gyvybės ilgai kovojo jos kolegos ne tik Marijampolėje, anot jos artimųjų, buvo „surinkta“ ir prikelta naujam gyvenimui lyg vaikiška dėlionė. Medikė, patyrusi itin sunkią galvos traumą, buvo praradusi sveiką nuovoką, ilgai negalėjo ne tik vaikščioti, bet ir judėti lovoje.
„Mėnesį mama buvo komos būsenos, paskui apie pusę metų dar negalėjo būti parvežta namo, – pasakojo vienturtis L. Langės sūnus Povilas Jakimčikas (25 m.). – Aš per vieną dieną praradau turėtą stiprią gyvenimo atramą. Mama visada padėdavo man mokytis, mudu daug laiko praleisdavome kartu, o po to vakaro aš, penkiolikmetis, netrukus supratau, kad mama tapo mažiau protinga už mane patį“.
L. Langės sūnų, kuriuo nė kiek nesirūpino jo tikrasis tėvas, toliau augino L. Langės tėvai. Dabar jau savo šeimą turintis P. Jakimčikas neslėpė patirtos nuoskaudos, anot jo, neįvertinamos jokiais pinigais. „Mamos kolegų vaikai, mano bendraamžiai, gyveno kitaip, o man teko ir sunkiai dirbti, ir skolintis, kad galėčiau baigti mokslus, – pasakojo jaunas vyras. – Bet ne tai baisiausia. Baisiausia, kad po tos avarijos aš likau be etalono, kurio reikia vaikams. Man tuo etalonu buvo mama. O medikų šeima ir pacientai neteko perspektyvios gydytojos – tik taip tebegirdžiu apie savo mamą“.
Savarankiška nebebus
Pastaruoju metu L. Langė gyvena neįgaliųjų pensione prie pat Marijampolės. Jame – kasdienė specialistų priežiūra: mankštos, procedūros. Šito jai nepajėgi suteikti dukrą nuolat lankanti jos pensininkė mama Judita Tulickienė (74 m.). Buvusi pedagogė ir taip daug padarė, kad po avarijos dukra iš naujo pradėtų laisvai kvėpuoti, valgyti, iš raidelių dėlioti žodžius, skaityti, rašyti, žengti žingsnį, pažinti žmones. Nepaisant, kad dukra būdavo pikta, agresyvi ir nenorėdavo mokytis, nes jai kiekvieną minutę reikėdavo kovoti su skausmu.
Šiuo metu L. Langė jau gali pakilti iš invalido vežimėlio, tačiau jai lengviau žengti žingsnius tik ko nors laikantis: ji išskečia abi rankas, įsitveria lazdos ir eina. Bet tik patalpoje – lauke žingsniuoti neįgalioji bijo. Ligonės kūnas paliestas paralyžiaus.
Per 10 metų savo kolegei bandė padėti būrys geriausių specialistų Lietuvoje ir pakviesti kolegos iš užsienio, tačiau atsakymas iki šiol tėra vienas: L. Langė niekada nebus tokia, kokia buvo, ir niekada negalės dirbti labai mylėto savo darbo, negalės gyventi savarankiškai.
Samdomas žudikas?
Šioje liūdnoje gydytojos suskaldyto gyvenimo istorijoje yra dar vienas momentas, apie kurį iškart po avarijos aktyviai kalbėjo L. Langės artimieji. Jie tikino, kad automobilio vairuotojas galėjo būti buvusio šios moters vyro, Vokietijos piliečio Ervino Langės, pasamdytas asmuo. Tai susiję su gydytojos iširusia santuoka.
1995 metais gydytoja ištekėjo už 19 metų vyresnio vokiečio ir kurį laiką gyveno su juo Vokietijoje, bet, šeimyniniam gyvenimui „nesiklijavus“, po trejų metų paliko vyrą ir sugrįžo į Lietuvą. Medikė tada apmaudžiai atviravo, kad jos santuokos romantika baigėsi tą pačią minutę, kai ji, palikusi Lietuvą, su vyru kirto Vokietijos sieną. L. Langė teigė, kad santuoka jai buvo virtusi savotišku kalėjimu.
Skyrybos paliko skaudžių pėdsakų. Siekdamas įskaudinti buvusią žmoną, jos vyras darė viską, kad tik išplėštų kuo daugiau turto, šiurkščiai elgėsi, nevengė net grasinimų („nušluoti nuo žemės paviršiaus“, „subjauroti taip, kad nė mama nepažins“). Pastaroji aplinkybė ir padiktavo L. Langės tėvams bei broliui samdomo žudiko versiją, kai moteris tapo avarijos auka. Mat įvykio aplinkybės buvo keistos – važiuota ne dešine kelio puse, nuošalioje gatvėje labai skubėta, nors tuo metu buvo tamsu, dulksnojo lietus. Be to, pabėgta iš įvykio vietos, stengtasi „išsilaižyti".
Tačiau pareigūnams nepavyko įrodyti, kad V. Bendorius tyčia padarė avariją, pasamdytas vokiečio. Ir pastarasis, ir kaltininkas tai neigė. Susirašinėjimai ir akistatos tik ilgino įvykio tyrimo laiką...
Irena ZUBRICKIENĖ
