„Išsiskiriame iš kitų šalių širdies ir kraujagyslių ligų sergamumo rodikliais ir mirštamumu nuo miokardo infarkto, insulto“, – tvirtino jis trečiadienį. Vilniuje, Seimo rūmuose, vykusiame Nacionalinės sveikatos tarybos posėdyje svarstyta šalyje susiklosčiusi situacija dėl sveikatinamojo fizinio aktyvumo politikos įgyvendinimo.
Pasak J.Pundziaus, išbandymu tampa informacinių technologijų progresas, nes vis daugiau vaikų sėdi prie kompiuterio. „Todėl išnyksta žaidžiančiųjų, lakstančiųjų, čiužinėjančiųjų vaikų klegesys, vaikai nebežino, kaip išsidūkti artimiausioje namų aplinkoje“, – tvirtino jis pranešime.
2014 metais Lietuvoje atlikto tyrimo duomenimis, 19,6 proc. šalies gyventojų priskiriami žemo intensyvumo fizinio aktyvumo grupei. Be to, žmonių fiziniam aktyvumui skatinti skiriama nedaug lėšų, juoba, kad didelę dalį lėšų perima profesionalus sportas. Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė per Nacionalinės sveikatos tarybos posėdį teigė, kad nuo kitų metų lėšų skirstymas turėtų būti aiškiau ir skaidriau reglamentuotas.
„Vyriausybė turėtų sudėlioti tas atsakomybes ir pavedimus ir pažiūrėti, kam koks finansavimas skiriamas. Kai mes iš vieno puodo norime pamaitinti absoliučiai visus (...), neįmanoma to padaryti“, - kalbėjo R.Žakaitienė.
Nacionalinė sveikatos taryba – Seimui atskaitinga sveikatos politikos koordinavimo institucija, kuri teikia išvadas dėl valstybės siekiamo sveikatos lygio rodiklių, Lietuvos sveikatos programos ir kitų valstybinių sveikatos programų, rengia ir kasmet teikia Seimui pranešimą apie gyventojų sveikatos ir sveikatos politikos formavimo ir įgyvendinimo būklę.
