Valstybinės verslo kontrolės institucijos, pajutusios, kad gali būti sujungtos ar net panaikintos, be gailesčio žlugdo verslo įmones ir jų darbuotojus, norėdamos įrodyti savo reikalingumą. Vyriausybė prakalbo apie įspūdingą verslą kontroliuojančių institucijų skaičių ir siūlo jį mažinti.
Tačiau verslininkai sako, kad sunkmečiu kai kurie kontrolieriai neriasi iš kailio, kad įrodytų savo svarbumą, ir be gailesčio skiria dideles baudas už menkus nusižengimus.
Kontroliuojančios institucijos taip pat tampa įrankiu žlugdyti kuo nors politikams neįtikusių verslininkų investicijas.
Panašu į reketą
Valdžia mėgsta daug šnekėti apie būtinybę gerinti verslo aplinką, savo siūlymus teikia ir Saulėlydžio (skirtos mažinti biurokratijai), ir Saulėtekio (turi gerinti verslo sąlygas) komisijos. Tačiau dažniausiai apsiribojama gražiais žodžiais arba nerealiais užmojais. Tarkime, sumažinti kontroliuojančių institucijų skaičių, kuris išties didelis – 152. Tačiau užtenka prisiminti Saulėlydžio komisijos siūlymą panaikinti tik vieną daug kritikos sulaukiančią Tabako ir alkoholio kontrolės tarnybą. Ją ketinta sujungti su Valstybine veterinarijos ir maisto tarnyba, tačiau tai ir liko tik planas.
Verslininkai labiausiai skundžiasi dėl siautėjančių kontrolės institucijų. Vienos krovinių vežimo įmonės vadovas (pavardė redakcijai žinoma) pasakojo apie kuriozines situacijas, kurios tokioms įmonėms yra liūdna kasdienybė. „Sudužo vieno krovininio automobilio priekinis stiklas ir vairuotojas jį pakeitė nauju. Bet nespėjome užklijuoti ant naujo stiklo vinjetės, rodančios, kad sumokėtas kelių mokestis, – kalbėjo verslininkas. – Vairuotojas turėjo dokumentus, patvirtinančius, kad mokestis sumokėtas. Tačiau jį sustabdę Muitinės departamento pareigūnai net netikrino turimų dokumentų, o skyrė 1,9 tūkst. Lt baudą vien dėl lipduko. Argi tai ne valstybės vardu vykdomas reketas, kai verslui ir taip nelengva? Juo labiau kad muitininkai pirmiausia turėtų gaudyti kontrabandininkus, ne skirti baudas už lipdukus.“
Kenčia ir paprasti darbuotojai
Kitos transporto įmonės vairuotojas, uždirbantis vos 1000 Lt, pasakojo gavęs 800 Lt baudą iš Kelių transporto inspekcijos už tai, kad neturėjo tachografo – prietaiso, fi ksuojančio vairuotojo darbo laiką. „Paprastai dirbu su lengvesne nei 3,5 t mašina ir tokių dalykų nereikia, tačiau turėjau pakeisti susirgusį didelio sunkvežimio vairuotoją ir vykti į vieną reisą. Tai įvyko ankstų rytą, kai reikėjo skubiai išvežioti prekes, todėl vadybininkas nespėjo išrašyti reikiamų dokumentų, įrodančių, kad su dideliu sunkvežimiu dirbu tik laikinai, – guodėsi žmogus. – Tuos dokumentus galėjau pristatyti po kelių valandų, tačiau iškart gavau maksimalią baudą. Įmonė bandys sumažinti sumą teisme, nes nežinau, kaip reikės mėnesį pragyventi ir išlaikyti šeimą iš likusių 200 Lt.“
Kelių transporto inspekcijos pareigūnai naudojasi nelanksčiu įstatymu, kai vienodi reikalavimai turėti tachografus taikomi tiek tolimųjų reisų, tiek vietinių maršrutų vairuotojams.
Ne mažiau dėl verslo kontrolės kenčia ir buhalteriai. Negana to, Vyriausybė pasiūlė didinti jiems sankcijas iki 2000 Lt už apskaitos reikalavimų pažeidimus. Pasak Buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentės Danguolės Pranckėnienės, atrodo, kad iš jų tyčiojamasi. „Jei įmonė atsiduria ant bankroto slenksčio ir negali laiku sumokėti gyventojų pajamų mokesčių, buhalteriai pirmieji priversti palikti įmones, kad jų nenubaustų mokesčių inspekcija. Apskritai jiems užkrauta nepagrįstai daug atsakomybės, neatsižvelgiant į įvairias verslo pasaulyje susidarančias situacijas“, – piktinosi ji.
Kontrolė – politikų įrankis
Verslą kontroliuojančias institucijas galima panaudoti politikų užgaidoms tenkinti. Tai rodo bendrovės „Margasmiltė“ pavyzdys. Įmonė parengė verslo planą, surinko visus reikiamus poveikio aplinkai dokumentus, rado verslininkų, pasiryžusių investuoti iki 200 mln. Lt į naudingos ir visiškai nekenksmingos iškasenos – anhidrito, kasyklą Kauno rajone.
Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas (Kauno RAAD), turėjęs dar lapkritį pateikti išvadas, staiga apsigalvojo. Neofi cialiai pareigūnai paaiškino, kad yra gavę aplinkos ministro nurodymą vilkinti sprendimo priėmimą. Tai padaryti galima pasiūlius inicijuoti poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos arba paties anhidrito telkinio ekspertizę samdant užsienio specialistus. „Aplinkos ministerijos ir jai pavaldžių institucijų veiksmus vertintume kaip neatsakingą lėšų švaistymą, – sakė „Margasmiltės“ atstovas Tomas Bodrijė. – Kasyklų techninių ypatybių patikra ar patvirtinimas absoliučiai nesusijęs su projekto aplinkosaugos etapu ir privalės būti atliktas užsakovo lėšomis, parengus požeminės kasyklos techninį darbo projektą.“
T.Bodrijė nuomone, realiausia priežastis, kodėl Kauno RAAD vilkina sprendimo priėmimą, yra ne tariama grėsmė aplinkosaugai, o kai kurių asmenų politiniai ir giminystės ryšiai. Mat vietos ieškančiai įmonei sklypą pirkti pasiūlė Tautos prisikėlimo partijos Kauno skyriaus pirmininkės Rūtos Pusvaškienės giminaitė. Bendrovei pasiūlymas buvo per brangus ir jie įsigijo gretimą sklypą. Tada ir prasidėjo įmonės bėdos. Tuo labiau kad keršyti dėl nepavykusio asmeninio sandorio nebuvo sunku: Aplinkos ministeriją valdo Tautos prisikėlimo partijos deleguotas ministras. Vadinasi, tenkinti partijos bičiulių užgaidas ir žlugdyti rajonui ir šaliai naudingą projektą galima pasitelkus valstybines institucijas?
Daug neprotingos kontrolės
Arturas Mackevičius, Kauno regiono smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacijos valdybos pirmininkas:
Verslą kontroliuojančios institucijos dažnai dirba neracionaliai ir iššvaisto daug valstybės lėšų. Tarkime, pareigūnai važinėja ir leidžia valstybės lėšas degalams, kol patikrina daugybės parduotuvių svarstykles, nors tai galėtų padaryti ir patys savininkai. Nesuprantamas reikalavimas kas mėnesį vežti į laboratoriją prekybos įmonių naudojamą vandenį. Užtektų patikrinti vandens tiekėją, o ne atskiras parduotuves. Nesuprantami ir kai kurie biurokratiniai reikalavimai. Turiu kelias parduotuves ir prieš naujus metus pradedu prekiauti fejerverkais. Nors tai darau jau daugelį metų tose pačiose vietose, vis tiek kaskart reikia iš naujo rinkti visus dokumentus, institucijų parašus, gaišti daugybę laiko.
Pirmiausia turėtų aiškinti, o ne bausti
Giedrius Kadzijauskas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto viceprezidentas:
Verslui priskirta labai daug įsipareigojimų valstybei. Tokiomis sąlygomis lengva rasti priežastį bausti. Beje, tai ir viena priežasčių, mažinančių visuomenės verslumą. Juk žmogus, pradėjęs verslą, turi ne tik konkuruoti, rizikuoti, bet dar ir jausti baimę, kad nukentės nuo valstybinių tarnybų. Turėtų būti atvirkščiai: kontroliuojančioms institucijoms pirmiausia derėtų ne bausti, bet paaiškinti ir padėti įgyvendinti reikalavimus. Tačiau kol kas dominuoja baudimo principas. Ypač verslininkai skundžiasi dėl Tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos arogancijos, kai dėl menkiausių klaidelių skiriamos baudos ir paskui tik metama frazė: „Susitiksime teisme.“
Saulius Tvirbutas
