Beveik pusė vartotojų (46 proc.), sužinoję apie operatorių taikomas baudas, jaučiasi suvaržyti, apriboti, o 13 proc. apklaustųjų dėl tokių veiksmų teigė jaučiantys dar didesnį nepasitikėjimą mobiliojo ryšio operatoriais.
„Kai kurie operatoriai savo vartotojus suvaržo ilgalaikėmis sutartimis ir, prisidengdami netesybomis, taiko baudas, kai vartotojai nori juos palikti. Apskritai sutartys su ilgalaikiais įsipareigojimais vartotojams, kurie net neįsigyja įrangos yra nenaudingos, sutartys su baudomis – nepriimtinos. Nors iš pradžių kainos pasirašant ilgalaikę sutartį atrodo geros, bet per du metus jos sumažėja ir vartotojai permoka, – sako „Bitė Lietuva“ generalinis direktorius Chrisas Robbinsas. – Negaliu pakęsti, kai mūsų rinkoje kas nors skatina nepasitikėjimą bendrovėmis – lietuviai nusipelnė visiškai priešingo.“
RRT visiems Lietuvoje veikiantiems operatoriams yra nurodžiusi, kad nutraukdami paslaugų sutartį privatūs vartotojai turi atlyginti tik tiesioginius nuostolius. Tai reiškia, kad operatoriai negali reikalauti sumokėti abonentinių ar kitokių mokesčių už likusį sutarties terminą. RRT duomenimis, per praėjusius metus beveik 100 asmenų kreipėsi į reguliuotoją su oficialiu skundu dėl taikomų netesybų ir baudų.
„Sveikas protas ir kitose rinkose įgyta patirtis rodo, kad tik grasindami baudomis kai kurie operatoriai gali sulaikyti vartotoją laisvai pasirinkti. Tai paskatino Lietuvoje atlikti tyrimą, kuris parodytų, kaip vartotojai pakeičia savo elgesį, sulaukę grasinimų iš kai kurių operatorių“, – teigia „Bitės“ vadovas.
Tyrimo duomenimis, tik 6 proc. vartotojų nutrauktų sutartį su operatoriumi ir baudos jų nesulaikytų. 44 proc. apklausos respondentų sakė, kad sprendimą priimtų tik detaliai įvertinę finansinę naudą.
„Bitėje“ panaikinome privačius vartotojus užrakinančias sutartis ne tam, kad išsiskirtume. Tokios sutartys kenkia ir telekomunikacijų rinkai, ir Lietuvos vartotojams“, – tvirtina Ch. Robbinsas.
Šalies gyventojų nuomonės tyrimą šių metų sausio pabaigoje atliko viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter“. Jo metu buvo apklausti 1004 respondentai nuo 18 iki 75 metų amžiaus.
