„Kiekvieną vakarą, kai man reikia guldyti mažylį miegoti, jis man sako: „Taigi, televizoriaus žiūrėti negalima, tu man turi papasakoti istoriją. Kaip, vėl apie karą?“ – „Vėl apie karą“. Aš jau nebeturiu tų istorijų: kiekvieną vakarą – apie karą. Apie Staliną, apie Hitlerį, kaip jie planavo šią operaciją. Jauniklis, trečia klasė, - apie karą ir apie karą visus metus“, – pasakojo A. Lukašenka šį sekmadienį spaudos konferencijoje.
Prezidentas pažymėjo, kad dėl didelio sūnaus susidomėjimo istoriniams įvykiams jau „jau nebėra ką pasakoti, pirmasis mano išsilavinimas – istorikas“.
„Aš jau perėjau prie karo su Napoleonu. Borodino mūšis, kaip jie (prancūzai – red.) atsitraukinėjo. Ir po to mes skrendame malūnsparniu, Berezina, aš pasakoju apie prancūzus: štai čia juos skandino, tiltai sudeginti ir panašiai“, - tęsė A. Lukašenka.
Jis pažymėjo, kad pasakoti apie Didįjį Tėvynės karą augančiai kartai reikia pasakoti nuolatos.
„Siekiant išsaugoti atmintį, vyresnioji karta – mes su jumis – turime ne tik kiekvieną dieną suteikti duoklę mūsų Pergalei. Mes privalome kiekvieną valandą savo vaikus, anūkus, auklėti pasakojant apie šį karą“, - pažymėjo A. Lukašenka.
Nesantuokinis A. Lukašenkos sūnus lydi tėvą svarbiose kelionėse. Jo auklėjimu Baltarusijos diktatorius užsiima asmeniškai.